The measure is available in the following languages:
PATVIRTINTA
Šilutės rajono savivaldybės
tarybos 2007 m. liepos 12 d.
sprendimu Nr. T1-162
ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOJE ESANČIŲ
KAPINIŲ TVARKYMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklės (toliau Taisyklės) nustato leidimo laidoti išdavimo, kapavietės skyrimo ir laidojimo joje, kapinių statuso suteikimo ir keitimo, kapinių perdavimo, kapinių priežiūros ir kapinių lankymo tvarką visoms Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje esančioms kapinėms (3 ir 4 priedai).
2. Žemės sklypas, kuriame yra kapinės, įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (Žin.,1996, Nr.100-2261; 2001, Nr. 55-1948) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
3. Į Kultūros vertybių registrą įrašytų kapinių tvarkymo klausimus, nenumatytus šiose Taisyklėse ir kapinėse esančių į Kultūros vertybių registrą įrašytų saugomų kultūros paveldo objektų apsaugą reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571).
4. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos:
Kapas – vieta, kurioje palaidoti žmogaus (žmonių) palaikai.
Kapavietė – aiškias ribas turintis žemės plotas kapinėse, skirtas vieniems ar keleriems palaikams laidoti.
Kapinės – žemės sklypas, kuriame yra ir (ar) bus kapai bei kapavietės ir gali būti palaikų laikymo statiniai. Naujos kapinės įrengiamos ir esamos plečiamos pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parengtus teritorijų planavimo dokumentus.
Kapinių planas – kapinių suplanavimo projektas (numatyti kvartalai ir takai), nustatyta tvarka suderintas ir patvirtintas pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatytą tvarką.
Kapinių statusas – kapinių priskyrimas neveikiančioms, riboto laidojimo ar veikiančioms kapinėms.
Kapinių prižiūrėtojas – juridinis asmuo, įskaitant užsienio juridinio asmens filialą, įregistruotą Lietuvos Respublikoje, kurį savivaldybė ar seniūnija arba juridinio asmens teises turinti religinė bendruomenė, bendrija ar centras (toliau vadinama – religinė bendruomenė ar bendrija) paskiria prižiūrėti kapines, ar fizinis asmuo, kurį religinė bendruomenė ar bendrija pagal darbo sutartį paskiria prižiūrėti kapines.
Kapinių perdavimo sutartis – šių Taisyklių 16 punkte nustatyta tvarka sudaroma su religine bendruomene ar bendrija žemės panaudos sutartis arba kapinių ar jų dalies tvarkymo ir (ar) laidojimo jose sutartis, arba kita įstatymų nustatyta tvarka sudaryta sutartis, suteikianti teisę naudotis kapinėmis ar jų dalimi.
Kitos šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.
5. Šių Taisyklių nuostatos taikomos tiek, kiek jose numatytų teisinių santykių nereglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai arba kiti teisės aktai.
6. Už šių taisyklių įgyvendinimą atsako Šilutės rajono savivaldybės administracijos seniūnijų seniūnai.
II. LEIDIMO LAIDOTI IŠDAVIMAS
7. Rašytinius leidimus laidoti (1 priedas) Šilutės rajono savivaldybės kaimiškose seniūnijose išduoda seniūnai, Šilutės mieste – Šilutės seniūnijos seniūnas.
8. Leidimas laidoti išduodamas mirusiojo giminaičiams, sutuoktiniui (-ei) ar kitam laidojimą organizuojančiam asmeniui, pateikusiam rašytinį prašymą ir mirties liudijimą.
9. Leidimai laidoti darbo dienomis išduodami nuo 8 val. iki 17 val., o poilsio dienomis ir ne darbo valandomis – pagal seniūnijose bei prie kapinių esančiose informacinėse lentose, taip pat Šilutės rajono savivaldybės interneto svetainėje skelbiamą informaciją.
10. Leidimai laidoti išduodami laidojant riboto laidojimo (kai gali būti laidojama esamose kapavietėse, formuojant naujus kapus arba pakartotinai į esamus kapus, praėjus ne mažiau kaip 20 metų po paskutinio laidojimo) ir veikiančiose kapinėse. Laidojimui į Kultūros vertybių registrą įrašytose riboto laidojimo kapinėse reikia Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinio padalinio pritarimo. Leidimas laidoti neveikiančiose kapinėse gali būti išduotas tik pakeitus neveikiančių kapinių statusą į riboto laidojimo arba veikiančių kapinių.
11. Leidimai laidoti išduodami nemokamai.
III. KAPINIŲ STATUSAS. KAPINIŲ PERDAVIMAS
12. Kapinėms gali būti suteiktas neveikiančių, riboto laidojimo arba veikiančių kapinių statusas. Statusas kapinėms suteikiamas ir keičiamas Šilutės rajono savivaldybės tarybos sprendimu, gavus Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinio padalinio ir apskrities visuomenės sveikatos centro suderinimą. Pakeitusi kapinių statusą savivaldybė per 7 darbo dienas privalo informuoti Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos.
13. Neveikiančioms kapinėms priskiriamos kapinės, kuriose negali būti naujų palaidojimų dėl nustatytų visuomenės sveikatos saugos, kultūros paveldo apsaugos ar aplinkosaugos reikalavimų neatitikimo. Apie kapinių priskyrimą neveikiančioms pranešama vietinėje spaudoje, Savivaldybės administracijos seniūnijų seniūnai arba atsakingi asmenys informaciją iškabina kapinių informacinėje lentoje.
14. Riboto laidojimo statusas nustatomas kapinėms, kuriose nėra vietos naujoms kapavietėms formuoti, tačiau gali būti laidojama esamose kapavietėse, formuojant naujus kapus, arba pakartotinai į esamus kapus, praėjus ne mažiau kaip 20 metų po paskutinio palaidojimo.
15. Veikiančiomis kapinėmis laikomos visos kapinės, kuriose gali būti suformuotos naujos kapavietės ir galimi laidojimai.
16. Religinės bendruomenės ar bendrijos gali turėti savo konfesines kapines arba savo teritoriją bendrose kapinėse (toliau – konfesinės kapinės). Tradicinėms religinėms bendruomenėms ar bendrijoms kapinės ar jų dalis gali būti perduodamos sudarant žemės panaudos sutartį Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868) nustatyta tvarka arba kapinių ar jų dalies tvarkymo ir (ar) laidojimo jose sutartį, arba kita įstatymų nustatyta tvarka. Kitoms (netradicinėms) religinėms bendruomenėms ar bendrijoms konfesinės kapinės gali būti suteiktos pagal Savivaldybės administracijos su jomis sudarytą kapinių ar jų dalies tvarkymo ir (ar) laidojimo jose sutartį arba kitokia įstatymų nustatyta tvarka. Religinės bendruomenės ar bendrijos rašytinį pageidavimą sudaryti kapinių perdavimo sutartį pateikia Savivaldybės administracijai, kurios teritorijoje yra kapinės. Savivaldybės taryba nusprendžia, kaip gali būti suteiktos konfesinės kapinės.
IV. MIRUSIŲJŲ LAIDOJIMAS
17. Laidoti leidžiama ne anksčiau, kaip praėjus 24 val. po mirties.
18. Laidoti mirusiuosius leidžiama kiekvieną dieną šviesiu paros metu. Pirmą Šv. Kalėdų ir pirmą Šv. Velykų dieną nelaidojama.
19. Palaikams palaidoti skiriama nustatyto ploto kapavietė: vienam kapui – 3,75 kv. metro (1,5x2,5), keliems kapams – 7 kv. metrų (2,8x2,5) arba kitokio dydžio pagal kapinių planą.
20. Veikiančiose kapinėse kapavietės skiriamos pagal kapinių planą laidojant atskirais kvartalais eilės tvarka.
21. Kiekvienas mirusysis laidojamas atskirame kape. Kapo duobės gylis turi būti ne mažesnis kaip 2 metrai. Palaidojus, kapavietėje įrengiamas kapo vietą žymintis laikinas ženklas, kuriame nurodomas mirusiojo vardas, pavardė, gimimo ir mirties datos.
22. Naujas kapas riboto laidojimo ir veikiančiose kapinėse esamoje kapavietėje gali būti formuojamas tik tuo atveju, jeigu kapavietė turi aiškiai suformuotas ribas. Formuojant naują kapą esamoje kapavietėje arba laidojant kape pakartotinai, kapavietės ribos gali būti pakeistos tik seniūnui arba kapinių prižiūrėtojui leidus ir jeigu toks pakeitimas galimas pagal kapinių planą.
23. Neveikiančiose kapinėse mirusiųjų palaikai nelaidojami.
V. Kapinių priežiūra
24. Savivaldybės teritorijoje esančių kapinių priežiūrą organizuoja (per Savivaldybės administracijos seniūnijų seniūnus) ir lėšas priežiūrai skiria savivaldybė. Konfesinių kapinių priežiūrą kapinių perdavimo sutartyse numatyta tvarka gali organizuoti ir (ar) finansuoti religinės bendruomenės ar bendrijos.
25. Kapines prižiūri savivaldybės paskirtas kapinių prižiūrėtojas. Konfesinių kapinių prižiūrėtoją gali paskirti religinė bendruomenė ar bendrija, jeigu tai numatyta kapinių perdavimo sutartyje. Seniūnai privalo kapinių prižiūrėtoją pasirašytinai supažindinti su šiomis Taisyklėmis.
26. Visi laidojimai, kapaviečių statiniai ir jų rekonstravimo darbai registruojami Laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale (2 priedas). Juose taip pat registruojama informacija apie kapaviečių prižiūrėtojus.
27. Seniūnai yra atsakingi už Laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnalų pildymą ir saugojimą. Seniūnams pavedus žurnalus pildyti ir saugoti kapinių prižiūrėtojams, ne rečiau kaip vieną kartą per ketvirtį jie turi patikrinti, kaip tvarkomi registrai. Kiekvienoms kapinėms pildomas atskiras žurnalas. Žurnalas saugomas Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2389; 2004, Nr. 57-1982; 2007, Nr. 4-154) nustatyta tvarka.
28. Tvarką ir švarą kapinėse palaiko kapinių prižiūrėtojas, kuris, suderinęs su seniūnu, skiria kapavietes, užtikrina, kad kapinės būtų aprūpintos vandeniu ir nustatyta tvarka būtų surenkamos ir išvežamos į sąvartyną kapinėse susidarančios atliekos.
29. Už kapavietės priežiūrą yra atsakingas asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė. Duomenys apie kapavietės prižiūrėtoją įrašomi Laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale. Atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo privalo gauti kapinių prižiūrėtojo leidimą statyti (rekonstruoti) kapinių statinius ir pašalinti pažeidimus ar atlyginti žalą, kurią jis, įrengdamas kapo paminklą, antkapį ar atlikdamas kitus kapavietės tvarkymo darbus, padarė kapinėms ir kitoms kapavietėms. Nekilnojamojo kultūros paveldo objektams padaryti pažeidimai ir žala atlyginami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
30. Kapavietėje laidoti kitus mirusiuosius leidžiama tik atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens prašymu.
31. Kilę tarp giminaičių, sutuoktinio (-ės) ir kitų suinteresuotų asmenų nesutarimai dėl atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens paskyrimo ir laidojimo joje gali būti sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.
32. Jeigu kapavietė netvarkoma daugiau kaip metus, seniūnas arba kapinių prižiūrėtojas raštu įspėja atsakingą už kapavietės priežiūrą asmenį, kad būtina ją sutvarkyti. Jeigu per metus nuo įspėjimo kapavietė nesutvarkoma, seniūnas sudaro komisiją, kuri pripažintų kapavietę neprižiūrima, ir tada jos priežiūra organizuojama Kapinių tvarkymo taisyklių (Žin., 2006, Nr. 22-695) 25 punkto nustatyta tvarka.
33. Karių, sukilėlių, pasipriešinimo okupantams dalyvių ir kitas neveikiančias kapines, kapavietes ir pavienius kapus gali prižiūrėti (tvarkyti) Krašto apsaugos ministerijos įgalioti asmenys, asociacijos, kitos suinteresuotos organizacijos, sudariusios tokių kapų priežiūros sutartį su savivaldybe (seniūnija) arba religine bendruomene ar bendrija, jeigu konfesinių kapinių priežiūrą pagal kapinių perdavimo sutartį organizuoja religinė bendruomenė ar bendrija. Sutartyje numatoma, kokias priežiūros funkcijas atliks šie asmenys ar organizacijos.
34. Palaikus perlaidoti galima tik gavus apskrities visuomenės sveikatos centro, savivaldybės, konfesinėse kapinėse – ir religinės bendruomenės ar bendrijos rašytinį sutikimą. Jeigu palaikus ekshumuoti reikalauja ikiteisminio tyrimo institucijos ar teismas, papildomai reikia vienos iš šių institucijų rašto. Atkasant kapą, turi dalyvauti kapinių prižiūrėtojas.
35. Kapo paminklai, antkapiai, kapavietės tvora ir kiti statiniai statomi, rekonstruojami ir prižiūrimi vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu. Statant ir (ar) rekonstruojant kapo paminklus, antkapius ir kitus statinius, informuojamas kapinių prižiūrėtojas, kuris žurnale įrašo kapavietės statinių statymo ir (ar) rekonstravimo datas.
36. Norint statyti, rekonstruoti ar remontuoti kapo paminklus, antkapius ir kitus kapavietės statinius į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse, reikia Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinio padalinio pritarimo.
37. Šilutės rajono savivaldybės administracijos seniūnai atsako už želdinių tvarkymą kapinėse (leidimų tvarkyti želdinius išdavimą bei darbų pertvarkant želdinius organizavimą).
38. Naujos kapinės įrengiamos ir esamos plečiamos pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2006, Nr. 66-2429; 2007, Nr. 39-1437) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parengtus teritorijų planavimo dokumentus.
39. Teritorijų planavimo dokumentai esamoms kapinėms plėsti pradedami rengti nustatytąja tvarka suformuotiems ir įregistruotiems Nekilnojamojo turto registre žemės sklypams.
40. Projektuojant naujas kapines gyvenamose vietovėse, kuriose gyvena įvairioms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms priklausantys gyventojai, religinių bendruomenių ir bendrijų pageidavimu kapinių teritorija gali būti suskirstyta kvartalais, kurie įrengus kapines perduodami bendruomenėms ar bendrijoms šių Taisyklių 16 punkte nustatyta tvarka.
VI. KAPINIŲ LANKYMAS
41. Kapinės lankomos visais metų laikais šviesiu paros metu. Lapkričio 1 d.- Visų Šventųjų dieną ir Lapkričio 2 d. - Vėlinių dieną – lankymo laikas neribojamas.
42. Lankantis kapinėse privalu palaikyti švarą ir rimtį.
43. Šilutės rajono savivaldybės administracijos seniūnijų seniūnai kapines aprūpina informacinėmis lentomis, kuriose užrašomas:
43.1. kapinių pavadinimas;
43.2. statusas;
43.3. kapinių prižiūrėtojo duomenys: įmonės pavadinimas (arba vardas, pavardė), adresas;
43.4. darbuotojų duomenys, į kuriuos galima kreiptis dėl informacijos (vardai, pavardės, telefonų numeriai, darbo laikas);
43.5. laikas, kada kapinėse galima laidoti ir jas lankyti;
43.6. informacija apie leidimų išdavimą darbo ir poilsio dienomis;
43.8. kapinių schema ir kita reikiama informacija.
44. Jeigu kapinėse yra kultūros paveldo objektų, jie išvardijami informacinėje lentoje, o kapinių schemoje pažymimos jų buvimo vietos.
VI. KAPINĖSE DRAUDŽIAMA
45. Vedžioti šunis ir kitus gyvūnus.
46. Važinėti bet kokiu transportu (išskyrus specialųjį) be seniūno arba kapinių prižiūrėtojo leidimo.
47. Be kapines prižiūrinčio seniūnijos seniūno ir kapinių prižiūrėtojo žinios išvežti, remontuoti kapų statinius, sodinti arba persodinti medžius, juos genėti arba naikinti.
48. Būti ne lankymo metu, trikdyti rimtį, šiukšlinti, mindžioti veją ir gėlynus, laužyti medžius ir krūmus, skinti ar imti gėles, gadinti kapinių ir kapų statinius, išmesti šiukšles ne tam skirtose vietose.
VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
34. Pasikeitus asmenims atsakingiems už leidimų laidoti išdavimą Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje, už tai buvę atsakingi asmenys pagal perdavimo ir priėmimo aktą perduoda visus dokumentus, susijusius su leidimų laidoti išdavimu.
35. Kapinių teritorijų tvarkymą ir priežiūrą organizuoja Savivaldybės administracijos seniūnijų seniūnai pagal Kapinių tvarkymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 144 ir šias Taisykles.
36. Kitus nenumatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 144 „Dėl Kapinių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių ir šių Taisyklių kapinių tvarkymo klausimus sprendžia Savivaldybės administracijos direktorius.