The measure is available in the following languages:
VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS
TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOJE ESANČIŲ
KAPINIŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ TVIRTINIMO
2010 m. lapkričio 24 d. Nr. 1-1798
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 41 punktu, Vilniaus miesto savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
1. Pritarti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklėms (pridedama).
2. Nustatyti, kad šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo vietos spaudoje.
______________
PATVIRTINTA
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos
2010 m. lapkričio 24 d.
sprendimu Nr. 1-1798
VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOJE ESANČIŲ
KAPINIŲ TVARKYMO TAISYKLĖS
I. BENDROJI DALIS
1. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklės (toliau –taisyklės) nustato kapinių priskyrimo neveikiančioms, riboto laidojimo ar veikiančioms kapinėms, kapinių perdavimo juridinio asmens teises turinčiai religinei bendruomenei ar bendrijai, kapinių priežiūros, leidimo laidoti išdavimo, kapaviečių skyrimo, laidojimo ir lankymo, kitų su kapinių tvarkymu susijusių darbų ir paslaugų atlikimo tvarką. Šios taisyklės yra privalomos tvarkant visas Vilniaus miesto savivaldybei (toliau – Savivaldybė) priskiriamas kapines, kuriose palaidoti ir (ar) laidojami žmonių palaikai, įskaitant ir kremuotus žmonių palaikus.
2. Į Kultūros vertybių registrą įrašytų kapinių: Antakalnio, Saulės, Rasų, Bernardinų ir šiose kapinėse esančių kultūros paveldo objektų tvarkymui šios taisyklės taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymui (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571) ir kitiems teisės aktams, reglamentuojantiems nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tvarkymą.
3. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:
Kapas – vieta, kurioje palaidoti žmogaus (žmonių) palaikai.
Kapavietė – aiškias ribas turintis žemės plotas kapinėse, skirtas vieniems ar keleriems palaikams laidoti.
Kapo ramybės laikotarpis – laikas, per kurį iki kaulų suyra nekremuoti žmogaus palaikai. Kapo ramybės laikotarpis negali būti trumpesnis kaip 25 metai.
Kapinės – žemės sklypas, kuriame yra ir (ar) bus kapai bei kapavietės ir gali būti palaikų laikymo statiniai.
Kapinių statusas – kapinių priskyrimas neveikiančioms, riboto laidojimo ar veikiančioms kapinėms.
Kapinių prižiūrėtojas – juridinis asmuo, kurį Vilniaus miesto kapinių priežiūros paslaugų pirkimą supaprastinto atviro konkurso būdu laimėjusi įmonė skiria dirbti kapinių administracijoje, ar seniūnija arba juridinio asmens teises turinti religinė bendruomenė, bendrija (toliau – religinė bendruomenė ar bendrija) paskiria prižiūrėti kapines, ar fizinis asmuo, kurį religinė bendruomenė ar bendrija pagal darbo sutartį paskiria prižiūrėti kapines.
Kapinių perdavimo sutartis – šių taisyklių 10 punkte nustatyta tvarka su tradicine religine bendruomene ar bendrija sudaroma žemės panaudos sutartis arba kita įstatymų nustatyta tvarka sudaroma sutartis, suteikianti teisę juridinio asmens teises turinčiai religinei bendruomenei ar bendrijai laidoti žmonių palaikus kapinėse (ar kapinių dalyje) ir sutartyje nustatyta tvarka organizuoti jų priežiūrą.
Konfesinės kapinės – kapinės (ar kapinių dalis), pagal kapinių perdavimo sutartį suteiktos juridinio asmens teises turinčiai religinei bendruomenei ar bendrijai.
Viešosios kapinės – visos kapinės, išskyrus konfesines kapines.
Kitos šiose taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme (Žin., 2007, Nr. 140-5763), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.
II. KAPINIŲ SKIRSTYMAS PAGAL STATUSĄ, DRAUDIMAS LAIDOTI
4. Kapinės priskiriamos neveikiančioms, riboto laidojimo arba veikiančioms Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – Taryba) sprendimu, gavus Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – Kultūros paveldo departamentas) Vilniaus teritorinio padalinio ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba), Vilniaus visuomenės sveikatos centro suderinimą. Jeigu kapinės priskiriamos neveikiančioms dėl nustatytų aplinkosaugos reikalavimų, reikia gauti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento suderinimą. Tarybai priėmus sprendimą pakeisti kapinių statusą, apie tai per 7 darbo dienas informuojamas Kultūros paveldo departamentas.
5. Kapinės priskiriamos neveikiančioms, jeigu jose negalimi nauji laidojimai dėl nustatytų visuomenės sveikatos saugos, kultūros paveldo apsaugos ar aplinkosaugos reikalavimų. Apie kapinių priskyrimą neveikiančioms Tarybos sekretoriato Rinkodaros ir viešųjų ryšių skyrius praneša vietos spaudoje, be to, informacija skelbiama kapinių informacinėse lentose.
6. Kapinės priskiriamos riboto laidojimo kapinėms, jeigu jose nėra vietos naujoms kapavietėms formuoti, tačiau galima laidoti esamose (kur jau palaidota) kapavietėse, formuojant naujus kapus arba pakartotinai laidojant į jau esamus, taip pat laidojant kolumbariumuose. Laidojant į Kultūros vertybių registrą įrašytose riboto laidojimo kapinėse, reikia Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio pritarimo.
7. Veikiančioms kapinėms priskiriamos kapinės, kur gali būti formuojamos naujos kapavietės, formuojami nauji kapai, pakartotinai laidojama esamuose kapuose, laidojama kolumbariumuose.
8. Sprendimą dėl draudimo laidoti veikiančiose arba riboto laidojimo kapinėse arba jų dalyje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) direktorius priima per 3 darbo dienas, gavęs Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos siūlymą. Apie priimtą sprendimą Administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo skelbia kapinių informacinėje lentoje ir Savivaldybės interneto svetainėje. Jeigu priimamas sprendimas dėl draudimo laidoti visoje veikiančių ar riboto laidojimo kapinių teritorijoje, šių taisyklių 5 punkte nustatyta tvarka joms turi būti nustatytas neveikiančių kapinių statusas.
III. KONFESINĖS KAPINĖS
9. Juridinio asmens teises turinčios Vilniaus miesto religinės bendruomenės ir bendrijos: Vilniaus stačiatikių šv. Eufrosinijos parapija, Vilniaus miesto Visų Šventųjų parapija, Vilniaus sentikių religinė bendruomenė ir Lietuvos žydų bendruomenė pagal Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą (Žin., 1995, Nr. 89-1985) Savivaldybės nustatyta tvarka turi savo konfesines kapines.
10. Konfesinės kapinės suteikiamos su tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis ar bendrijomis sudarant žemės panaudos sutartį Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868) nustatyta tvarka, arba įstatymų nustatyta tvarka sudarant kitą sutartį, suteikiančią teisę juridinio asmens teises turinčiai religinei bendruomenei ar bendrijai laidoti kapinėse (ar kapinių dalyje) ir sutartyje nustatyta tvarka organizuoti jų priežiūrą.
11. Kai konfesinių kapinių prižiūrėtoju juridinio asmens teises turinti religinė bendruomenė ar bendrija pagal darbo sutartį paskiria fizinį asmenį, ši religinė bendruomenė ar bendrija yra atsakinga už Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme, šiose taisyklėse ir kituose teisės aktuose kapinių prižiūrėtojui nustatytų reikalavimų laikymąsi.
IV. KAPINIŲ IR LAIDOJIMO VIETŲ TVARKYMAS
12. Leidimą skirti kapavietę pagal šių taisyklių priede pateiktą formą Tarybos nustatyta tvarka išduoda Administracijos Komunalinio ūkio departamento Miesto tvarkymo skyrius toliau – Miesto tvarkymo skyrius) arba seniūnija, jeigu seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje jie atlieka kapinių priežiūrą.
13. Leidimas skirti kapavietę laidoti Vilniaus miesto kapinėse ne Vilniaus miesto gyventoją arba velionį, kuriam mirties liudijimas išduotas ne Vilniaus mieste, išduodamas Miesto tvarkymo skyriuje. Laidojantis asmuo privalo užpildyti prašymą skirti kapavietę ir mirties liudijimą. Žmogaus palaikams laidoti, atsižvelgiant į laidojančio asmens prašymą, gali būti skiriama kapavietė arba niša kolumbariume. Skiriamos kapavietės dydis vienam kapui – 3,75 kv. m (1,52,5 m), keliems kapams (šeimos kapavietė) – 7 kv. m (2,82,5 m) arba pagal kapinių planą – kitokio dydžio.
Bernardinų kapinių kolumbariume laidojami tik kremuoti palaikai. Niša kolumbariume skiriama tik asmenims, savo darbais garsinusiais Vilniaus miestą, nusipelniusiems Užupio bendruomenės nariams.
14. Laidojimo ir kapinių lankymo tvarką viešosioms kapinėms nustato Savivaldybė, o konfesinėms kapinėms – atitinkama religinė bendruomenė ar bendrija. Religinė bendruomenė ar bendrija per 30 dienų nuo kapinių perdavimo sutarties pasirašymo raštu informuoja Miesto tvarkymo skyrių apie konfesinėms kapinėms nustatytą laidojimo ir kapinių lankymo tvarką. Jeigu religinė bendruomenė ar bendrija per 30 dienų nuo kapinių perdavimo sutarties pasirašymo arba per kitokį šioje sutartyje numatytą terminą raštu neinformuoja Savivaldybės apie jos nustatytą laidojimo ir kapinių lankymo tvarką, konfesinėse kapinėse laikomasi Savivaldybės nustatytos laidojimo ir kapinių lankymo tvarkos.
15. Kapo duobės, kurioje laidojami žmogaus palaikai, gylis turi būti ne mažesnis kaip 2 m, kapo duobės, kurioje laidojami kremuoti žmogaus palaikai su urna arba kapsule, arba išberiant juos į kapo duobę, – ne mažesnis kaip 1 m. Palaidojus kape įrengiamas kapo vietą žymintis laikinas ženklas, kuriame nurodomas mirusiojo vardas, pavardė, gimimo ir mirties datos. Pakartotinai laidoti žmogaus palaikus kape, kuriame jau yra palaidoti žmogaus palaikai, galima ne anksčiau kaip pasibaigus Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme numatytam kapo ramybės laikotarpiui.
16. Naujas kapas esamoje kapavietėje gali būti formuojamas tik tuo atveju, jeigu kapavietė turi aiškiai suformuotas ribas. Formuojant naują kapą esamoje kapavietėje arba laidojant kape pakartotinai, kapavietės ribos gali būti pakeistos, jeigu toks pakeitimas galimas pagal kapinių planą. Kapavietės riboms pakeisti būtina gauti kapinių prižiūrėtojo suderintą ir Miesto tvarkymo skyriaus išduotą leidimą praplėsti kapavietę. Įrašytų į Kultūros vertybių registrą kapaviečių ribos nustatomos ir keičiamos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.
17. Prie kapinių vartų įrengiama informacinė lenta, kurioje užrašomas kapinių pavadinimas ir statusas, kapinių prižiūrėtojo duomenys (juridinio asmens ar užsienio juridinio asmens atstovybės pavadinimas, buveinė, darbuotojų, į kuriuos galima kreiptis informacijos, vardai, pavardės, telefonų numeriai, darbo laikas; fizinio asmens vardas, pavardė, telefono numeris, darbo laikas), laikas, kada kapinėse galima laidoti ir jas lankyti, kapinių schema ir kita informacija. Jeigu kapinėse yra į Kultūros vertybių registrą įrašytų kultūros paveldo objektų, šie objektai nurodomi informacinėje lentoje, o kapinių schemoje pažymimos jų buvimo vietos.
18. Už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė arba kolumbariumo niša. Šio asmens duomenis kapinių prižiūrėtojas įrašo laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale (toliau – žurnalas). Kapinių prižiūrėtojas, atsakingus už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, asmenis supažindina su šiomis taisyklėmis ir Savivaldybės arba religinės bendruomenės ar bendrijos nustatyta laidojimo ir kapinių lankymo tvarka. Laidojantis asmuo turi prižiūrėti kapavietę ir kolumbariumo nišą, kad jos būtų tvarkingos. Atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmuo privalo pašalinti pažeidimus ar atlyginti žalą, kuriuos jis, įrengdamas kapo paminklą, antkapį ar atlikdamas kitus kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūros darbus, padarė kapinėms, kitoms kapavietėms ar kolumbariumo nišoms, kolumbariumui ar kitiems statiniams. Nekilnojamojo kultūros paveldo objektams padaryti pažeidimai ir žala atlyginami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
19. Jeigu asmuo, įrašytas žurnale atsakingu už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis arba kapavietėje ar kolumbariumo nišoje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinus žurnale duomenis.
20. Kapavietėje ar kolumbariumo nišoje laidoti kitų asmenų palaikus leidžiama tik esant rašytiniam atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmens sutikimui. Miręs atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmuo gali būti palaidotas toje kapavietėje ar kolumbariumo nišoje, laikantis šiose taisyklėse nustatytų reikalavimų.
21. Kapo paminklai, antkapiai, kapavietės tvora ir kiti statiniai statomi, rekonstruojami ir prižiūrimi pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą. Statant ir (ar) rekonstruojant kapo paminklus, antkapius ir kitus statinius, informuojamas kapinių prižiūrėtojas, kuris žurnale įrašo kapavietės statinių statymo ir (ar) rekonstravimo datas.
22. Norint statyti, rekonstruoti ar remontuoti kapo, įrašyto į Kultūros vertybių registrą arba tokį statusą turinčiose, o taip pat neveikiančiose kapinėse, antkapį, paminklą, reikia Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio pritarimo. Taikomi šie kapo paminklų, antkapių ir kitų kapavietės statinių statymo, rekonstravimo ar remonto apribojimai ir papildomi reikalavimai: nauji kapo paminklai ir antkapiai jose gali būti statomi, jeigu jų nebuvo visai ar jie buvo laikini, jeigu seni susidėvi ar pripažįstami sukeliančiais avarijos grėsmę; statoma iš natūralių arba istoriškai būdingų konkrečioms kapinėms medžiagų; paminklo aukštis – ne daugiau kaip 1,2 m nuo žemės paviršiaus; jeigu kapavietė yra šlaite, atsižvelgiant į šalia esančių kapaviečių padėtį, galima formuoti iki 0,5 m aukščio atraminę sienelę, išskirtiniais atvejais dėl reljefo ypatumų atraminė sienelė gali būti aukštesnė; kapavietė aptveriama ir įrengiama naudojant būdingus konkrečioms kapinėms analogus, kapo vietai žymėti numatant kapo apvadą ar plokštę.
23. Naujos kapinės įrengiamos ir esamų kapinių ribos keičiamos pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parengtus teritorijų planavimo dokumentus.
24. Projektuojant naujas kapines rajonuose, kuriuose gyvena įvairioms religinėms bendruomenėms ar bendrijoms priklausantys gyventojai, religinių bendruomenių ar bendrijų pageidavimu kapinių teritorija gali būti suskirstyta kvartalais, kurie, įrengus kapines, perduodami religinėms bendruomenėms ar bendrijoms šių taisyklių 10 punkte nustatyta tvarka.
25. Kapinėse draudžiama važinėti transportu (išskyrus specialųjį), be kapinių prižiūrėtojo žinios statyti naujus arba remontuoti kapų statinius, šiukšlinti, deginti šiukšles arba jas išmesti ne tam skirtose vietose.
V. KAPAVIEČIŲ (KAPŲ) IDENTIFIKAVIMAS
26. Asmenys, norintys identifikuoti kapinėse artimųjų giminaičių, sutuoktinio kapą ir tapatybę jame palaidotų asmenų, kurių palaidojimo vietą žyminčių kapo paminklų, užrašų ant paminklų ar duomenų apie kapavietę (kapą) žurnale neišliko, turi:
26.1. pateikti rašytinį prašymą Miesto tvarkymo skyriui;
26.2. prašyme nurodyti giminystės ryšius ir jiems žinomas aplinkybes, dėl kurių neišliko duomenų apie kapavietę (kapą);
26.3. pateikti visus turimus duomenis apie kapavietę (kapą) ir joje (jame) palaidotus asmenis. Prie prašymo pridedami turimi dokumentai (išrašai iš bažnytinių registravimo knygų, civilinės metrikacijos įstaigų ar seniūnų išduoti mirties liudijimai, nuotraukos ir kita), patvirtinantys pateiktus duomenis.
27. Sprendimą dėl kapavietės (kapo) identifikavimo priima Miesto tvarkymo skyrius pagal pateiktą medžiagą ir patikrines kapavietę (kapą). Kai identifikuojama kapavietė (kapas) yra konfesinėse kapinėse, sprendimas priimamas gavus religinės bendruomenės ar bendrijos sutikimą. Sprendimas dėl kapavietės (kapo) identifikavimo į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse derinamas su Kultūros paveldo departamentu.
28. Priimtą sprendimą Miesto tvarkymo skyrius pateikia kapinių prižiūrėtojui, kuris identifikuotos kapavietės (kapo) duomenis įrašo žurnale. Priimtą sprendimą identifikuoti kapą konfesinėse kapinėse Miesto tvarkymo skyrius taip pat pateikia atitinkamai religinei bendruomenei ar bendrijai.
VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
29. Asmenys, pažeidę šių taisyklių reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
______________
Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklių priedas
(Leidimo laidoti forma)
VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJA
LEIDIMAS SKIRTI KAPAVIETĘ
2010- - Nr. A324- (2.9.1.18-UK2)
Vilnius
Atsižvelgiant į pil. _____________________________, gyv. __________________, Vilniuje, 2010- - prašymą Nr. A323- prašymą ir pateiktą mirties liudijimą Nr. _________, leidžiama laidoti mirusįjį asmenį:
Vardas ___________________________________________________________________
Pavardė __________________________________________________________________
Asmens kodas _____________________________________________________________
Gimimo data ______________________________________________________________
Mirties data _______________________________________________________________
Kapinių pavadinimas ________________________________________________________
Kapavietės dydis ___________________________________________________________
Kolumbariumas ____________________________________________________________
Nišos numeris _____________________________________________________________
_____________________ _________________ ______________________ (leidimą išdavusio asmens (parašas) (vardas ir pavardė)
pareigų pavadinimas)
Pritariama leidimui laidoti riboto laidojimo kapinėse*.
_____________________________________________________________
(Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinio padalinio pavadinimas)
_____________________ ____________ ______________________________
(pritarimą išdavusio asmens (parašas) (vardas ir pavardė)
pareigų pavadinimas)
*Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinio padalinio pritarimo reikia laidojant į Kultūros vertybių registrą įrašytose riboto laidojimo kapinėse.
______________