Print Friendly

Il provvedimento è disponibile nelle seguenti lingue:

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS

TARYBA

 

SPRENDIMAS

DĖL VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOJE ESANČIŲ
KAPINIŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ TVIRTINIMO

 

2010 m. lapkričio 24 d. Nr. 1-1798

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 41 punktu, Vilniaus miesto savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:

1. Pritarti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklėms (pridedama).

2. Nustatyti, kad šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo vietos spaudoje.

Meras

Vilius Navickas

 

 

PATVIRTINTA

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos

2010 m. lapkričio 24 d.

sprendimu Nr. 1-1798

 

2012 m. lapkričio 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-901 redakcija

 

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOJE ESANČIŲ

KAPINIŲ TVARKYMO TAISYKLĖS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklės (toliau –taisyklės) nustato kapinių priskyrimo neveikiančioms, riboto laidojimo ar veikiančioms kapinėms, kapinių perdavimo juridinio asmens teises turinčiai religinei bendruomenei ar bendrijai, kapinių priežiūros, leidimo laidoti išdavimo, kapaviečių skyrimo, laidojimo ir lankymo, kitų su kapinių tvarkymu susijusių darbų ir paslaugų atlikimo tvarką. Šios taisyklės yra privalomos tvarkant visas Vilniaus miesto savivaldybei (toliau – Savivaldybė) priskiriamas kapines, kuriose palaidoti ir (ar) laidojami žmonių palaikai, įskaitant ir kremuotus žmonių palaikus.

2. Į Kultūros vertybių registrą įrašytoms kapinėms – Saulės, Rasų, Bernardinų – ir šiose kapinėse esantiems kultūros paveldo objektams tvarkyti šios taisyklės taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymui (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571) ir kitiems teisės aktams, reglamentuojantiems nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tvarkymą.

3. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:

Kapas – vieta, kurioje palaidoti žmogaus (žmonių) palaikai.

Žmogaus palaikai – mirusio žmogaus kūnas, jo dalys ar priešlaikinio gimdymo vaisius.

Kapavietė – aiškias ribas turintis žemės plotas kapinėse, skirtas vieneriems ar keleriems palaikams laidoti.

Kapo ramybės laikotarpis – laikas, per kurį iki kaulų suyra nekremuoti žmogaus palaikai. Kapo ramybės laikotarpis negali būti trumpesnis kaip 25 metai.

Laidojimas – žmogaus palaikų, taip pat kremuotų ar balzamuotų, užkasimas kape, padėjimas laidojimo rūsyje, kolumbariumo nišoje ar kitoje tam skirtoje vietoje.

Karstas – iš tvirtų medžiagų pagaminta dėžė žmogaus palaikams laidoti kape, rūsyje ar kolumbariumo nišoje.

Kapinės – žemės sklypas, kuriame yra ir (ar) bus kapai bei kapavietės ir gali būti palaikų laikymo statiniai.

Kapinių prižiūrėtojas – konkursą laimėjęs juridinis asmuo ar seniūnija arba juridinio asmens teises turinti religinė bendruomenė, bendrija (toliau – religinė bendruomenė ar bendrija), paskirta prižiūrėti kapines, ar fizinis asmuo, kurį religinė bendruomenė ar bendrija pagal darbo sutartį paskiria prižiūrėti kapines.

Konfesinės kapinės – kapinės (ar kapinių dalis), pagal kapinių perdavimo sutartį suteiktos juridinio asmens teises turinčiai religinei bendruomenei ar bendrijai.

Kolumbariumas – statinys kapinėse karstams su žmonių palaikais ar urnoms su kremuotais žmonių palaikais laidoti.

Kremavimas – žmogaus palaikų sudeginimas krematoriumo krosnyje. Kremavimu nelaikomas medicininių atliekų deginimas.

Urna – dėžutė arba indas su tvirtos medžiagos kapsule kremuotiems žmogaus palaikams laidoti ar laikyti.

Viešosios kapinės – visos kapinės, išskyrus konfesines kapines.

            Kitos šiose taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme (Žin., 2007, Nr. 140-5763), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.

 

II. KAPINIŲ SKIRSTYMAS PAGAL STATUSĄ IR KONFESINIŲ KAPINIŲ PERDAVIMO TVARKA

 

4. Kapinės, neįvardintos šiame sprendime, priskiriamos neveikiančioms, riboto laidojimo arba veikiančioms Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – Taryba) sprendimu, gavus Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – Kultūros paveldo departamentas) Vilniaus teritorinio padalinio ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba), Vilniaus visuomenės sveikatos centro suderinimą.

5. Veikiančioms kapinėms priskiriamos kapinės, kuriose gali būti formuojamos naujos kapavietės, formuojami nauji kapai, kartotinai laidojama esamuose kapuose.

6. Neveikiančios Vilniaus miesto kapinės yra šios: Viršuliškių, Bevardės, Rytų, Našlaičių, Broliškos ir Karių. Jose negalima naujai laidoti dėl nustatytų visuomenės sveikatos saugos, kultūros paveldo apsaugos ar aplinkosaugos reikalavimų. Priimant sprendimą skelbti kapines neveikiančiomis, reikia gauti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento suderinimą. Tarybai priėmus sprendimą pakeisti kapinių statusą, apie tai per 7 darbo dienas informuojamas Kultūros paveldo departamentas.

7. Riboto laidojimo kapinės yra šios: Saulės, Rasų, Bernardinų, Verkių, Saltoniškių ir Sudervės. Jose nėra vietos naujoms kapavietėms formuoti, tačiau galima laidoti esamose (kur jau palaidota) kapavietėse, formuojant naujus kapus arba kartotinai laidojant į jau esamus. Laidojant į Kultūros vertybių registrą įrašytose riboto laidojimo kapinėse, reikia Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio pritarimo.

8. Konfesinės kapinės Vilniaus mieste: Vilniaus stačiatikių šv. Eufrosinijos parapijos, Vilniaus miesto Visų Šventųjų parapijos, Vilniaus sentikių religinės bendruomenės ir Lietuvos žydų bendruomenės kapinės. Šios religinės bendruomenės ar bendrijos yra atsakingos už Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme, šiose taisyklėse ir kituose teisės aktuose kapinių prižiūrėtojui nustatytų reikalavimų laikymąsi. Konfesinės kapinės suteikiamos su tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis ar bendrijomis sudarant žemės panaudos sutartį Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka arba įstatymų nustatyta tvarka ir sudarant sutartį, suteikiančią teisę religinei bendruomenei ar bendrijai laidoti kapinėse ir sutartyje nustatyta tvarka organizuoti jų priežiūrą.

 

III. KAPINIŲ STATINIŲ STATYMO TVARKA IR LAIDOJIMO VIETŲ TVARKYMAS

 

9. Kapo paminklai, antkapiai, kapavietės tvora ir kiti statiniai statomi, rekonstruojami ir prižiūrimi vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu ir Statybos techniniu reglamentu STR1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“.

10. Kapavietėse gali būti šie statiniai:

10.1. paminklas iš natūralaus ar dirbtinio akmens iki 1,2 m aukščio (nuo žemės paviršiaus, įskaitant cokolio aukštį) ir iki 1,5 m pločio;

10.2. stulpo, obelisko, kryžiaus, koplytstulpio formos paminklas iš natūralaus ar dirbtinio akmens arba medžio iki 2 m aukščio, neskaičiuojant kryžiaus ar saulutės formos viršūnės;

10.3. atraminės sienutės iš akmens arba tinkuoto mūro iki 0,5 m aukščio, kai kapavietė yra šlaite (atsižvelgiant į šalia esančių kapaviečių aplinkos situaciją bei dangų ir atraminių sienučių tvarkymą);

10.4. suolelis, kurį leidžiama įrengti tik kapavietės ribose. Suolelio dydis ir jo apdailos medžiagos turi derėti prie kitų kapavietės statinių ir aplinkos tvarkymo objektų;

10.5. kapavietės sklypą ribojantys natūralaus ar dirbtinio akmens apvadai gali būti ne daugiau kaip 0,2 m aukščio nuo žemės paviršiaus;

10.6. antkapis – kapo vietą žymintys natūralaus ar dirbtinio akmens apvadai arba plokštė.

11. Kapaviečių statiniai statomi pagal kapavietes prižiūrinčių asmenų pateiktas schemas, kurių atitikimą 10 punkte išvardytoms sąlygoms tikrina kapines administruojanti bendrovė.

12. Kapavietėje esantys statiniai registruojami laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale ir yra juos pastačiusių juridinių arba fizinių asmenų nuosavybė.

13. Nauja kapavietė formuojama ne arčiau kaip 0,5 m iki augančio medžio, aplink medį paliekant 1 m diametro pomedį.

14. Atsakingas už kapavietę asmuo kapavietėje augantį medį turi genėti ar pjauti savo lėšomis, prieš tai gavus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimą.

15. Takelius tarp kapaviečių prižiūri kapaviečių šeimininkai proporcingai pagal esamo takelio plotį.

 

IV. KAPINIŲ PRIEŽIŪRA

 

16. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančių kapinių priežiūros konkursus organizuoja ir lėšas priežiūrai skiria Savivaldybės administracija. Savivaldybės skelbtus konkursus laimėjusios bendrovės kapinių prižiūrėtojai (administratoriai) teikia šias paslaugas:

16.1. žymi laidojimo vietas;

16.2. registruoja palaidojimus ir kapaviečių statinius laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale, kurio forma patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 arba kitu aktualiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu;

16.3. kontroliuoja, kaip įrengti kapaviečių statiniai, tikrina jų atitikimą taisyklių reikalavimams prieš ir po jų įrengimo, informuoja kapavietes prižiūrinčius asmenis dėl neatitikimo;

16.4. vykdo kapinių lankymo kontrolę;

16.5. organizuoja kapinių apsaugą (įvykus vagystėms ar vandalizmo atvejams, informuojama policija ir Vilniaus miesto savivaldybės atsakingas darbuotojas);

16.6. tikrina gyventojų prašymus laidoti į šeimos kapus ir kartu pateiktus dokumentus (kapavietę prižiūrinčio asmens sutikimą, giminystės ryšį įrodančius dokumentus). Kapinių prižiūrėtojas (administratorius) privalo patikrinti kapaviečių ribas laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale ir kapinėse. Kapinių prižiūrėtojas (administratorius) atsako už teisingą informacijos apie galimybę praplėsti kapavietę ar leisti laidoti šeimos kape pateikimą atsakingam Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojui;

16.7. dalyvauja laidojant neatpažintus kūnus;

16.8. iškabina informacines lentas kiekvienose kapinėse prie pagrindinių vartų. Jose teikiama ši informacija: administruojančios bendrovės pavadinimas, atsakingų darbuotojų pareigos, vardai ir pavardės, telefonai, kapinių lankymo laikas ir administracijos darbo laikas;

16.9. eksploatuoja ir prižiūri kapinių administracinius pastatus;

16.10. perduoda kapinių administracijoje saugomus dokumentus ir tvarkingas administracines kapinių patalpas Vilniaus miesto savivaldybės atsakingiems darbuotojams, pasibaigus sutarties terminui (surašomas perdavimo aktas).

 

V. LEIDIMŲ LAIDOTI IŠDAVIMAS IR KAPINIŲ LANKYMAS

 

17. Vilniaus miesto kapinėse laidojama gavus rašytinį leidimą laidoti.

18. Leidimą laidoti išduoda Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas asmuo.

19. Naujos kapavietės formuojamos Karveliškių ir Liepynės kapinėse. Laidojantis asmuo turi pateikti prašymą skirti kapavietę ir mirties liudijimą.

20. Bernardinų kapinėse laidojama tik į šeimos kapus. Šių kapinių kolumbariume laidojami kremuoti palaikai. Niša kolumbariume skiriama asmenims, savo darbais garsinusiems Vilniaus miestą, nusipelniusiems Užupio bendruomenės nariams. Laidojantis asmuo Savivaldybės administracijos direktoriui privalo pateikti velionio mirties liudijimą, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos tarpininkavimo raštą, kuriame atsispindėtų mirusiojo nuopelnai, ir užpildyti prašymą skirti kapavietę.

21. Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje laidojami Lietuvai ypač nusipelnę kultūros ir meno veikėjai, turintys valstybinius apdovanojimus. Savivaldybės administracijos direktoriui laidojantis asmuo (šeimos narys) privalo pateikti velionio mirties liudijimą, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos tarpininkavimo raštą, kuriame nurodyti mirusiojo nuopelnai ir užpildyti prašymą skirti kapavietę.

22. Antakalnio kapinių Signatarų kvartale laidojami Lietuvos Respublikos nepriklausomybės akto signatarai ir jų sutuoktiniai. Savivaldybės administracijos direktoriui laidojantis asmuo (šeimos narys) privalo pateikti velionio mirties liudijimą, Lietuvos Respublikos Seimo tarpininkavimo raštą ir užpildyti prašymą skirti kapavietę.

23. Antakalnio kapinių Valstybės vadovų laidojimo vietoje laidojami Lietuvos Respublikos valstybės vadovai ir jų sutuoktiniai. Savivaldybės administracijos direktoriui laidojantis asmuo (šeimos narys) privalo pateikti velionio mirties liudijimą, Lietuvos Respublikos Seimo ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės tarpininkavimo raštą ir užpildyti prašymą skirti kapavietę.

24. Antakalnio kapinių Lietuvos kariuomenės karininkų laidojimo kvartale laidojami Lietuvos kariuomenės karininkai. Interesantų aptarnavimo skyriui laidojantis asmuo (šeimos narys) privalo pateikti velionio mirties liudijimą, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos tarpininkavimo raštą ir užpildyti prašymą skirti kapavietę. Leidimas laidoti išduodamas pateikus visus reikalaujamus dokumentus ir gavus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus suderinimą.

25. Informaciją apie laidojimą kolumbariumuose teikia kapinių administracija. Informacija iškabinama ir kapinių skelbimų lentose.

26. Liudvinavo ir Gurelių kapinėse, laidojami Panerių bendruomenės ir aplinkinių kaimų gyventojai. Laidojantis asmuo turi pateikti prašymą skirti kapavietę ir mirties liudijimą.

27. Vilniaus stačiatikių šv. Eufrosinijos parapijos, Vilniaus sentikių religinės bendruomenės, Vilniaus Visų Šventųjų parapijos ir Lietuvos žydų bendruomenės kapinėse laidojami bendruomenių nariai. Laidojantis asmuo turi pateikti prašymą skirti kapavietę ir mirties liudijimą.

28. Karveliškių kapinėse laidojami nenustatytos tapatybės žmogaus palaikai.

29. Bendrovė, laimėjusi Vilniaus miesto savivaldybės viešojo pirkimo konkursą nenustatytos tapatybės žmogaus palaikams laidoti, į kapinių administraciją pristato pažymą, kurioje nurodoma rastų nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų vieta, spėjamas amžius, taip pat pateikiamas mirties liudijimas.

30. Vilniaus miesto savivaldybės administracija arba jos įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, gavus raštišką prokuroro leidimą, skiria vietą neatpažintų kūnų laidojimui skirtame kvartale.

31. Laidojimo vietoje statomas kryžius su lentele, ant kurios nenuplaunamais dažais užrašyta „Nežinomas vyras (moteris)“, nurodytas apytikslis amžius, radimo ir laidojimo data, mirties liudijimo numeris, mirties liudijime nurodytas keturženklis įrašo numeris.

32. Karveliškių kapinėse laidojami Vilniaus mieste gyvenusių vienišų asmenų, neturinčių artimųjų, galinčių juos atsiimti ir palaidoti, Vilniaus mieste gyvenusių ir mirusių asmenų, kuriuos atsisako priimti ir palaidoti giminės ar artimieji, palaikai arba urnos su kremuotais palaikais (toliau – vienišų asmenų palaikai).

33. Bendrovė, laimėjusi Vilniaus miesto savivaldybės viešojo pirkimo konkursą vienišų asmenų palaikams laidoti, į kapinių administraciją pristato Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus prašymą palaidoti, kuriame nurodoma mirusiojo vardas, pavardė, gimimo ir mirties metai, mirties priežastis, mirties vieta, priežastis, kodėl laidojama Savivaldybės lėšomis, taip pat pateikiamas mirties liudijimas.

34. Vilniaus miesto savivaldybės administracija arba jos įgaliotas asmuo skiria vietą (kapavietės dydis 3,75 kv. m (1,5x2,5 m), gylis ne mažesnis kaip 1 m) vienišų asmenų kremuotiems palaikams (urnose) laidoti Savivaldybės lėšomis laidojamų vienišų asmenų kvartale. Į vieną kapavietę laidojamos per vienerius metus surinktos urnos.

35. Kremuotų palaikų laidojimo vietoje statoma šlifuoto paviršiaus, pagalvėlės tipo granito plokštė su laidojimo metais, asmenų vardais ir pavardėmis.

36. Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikai ir vienišų asmenų palaikai laidojami dalyvaujant atsakingam Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojui arba jo įgaliotam kapines administruojančios bendrovės darbuotojui, taip pat bedrovės, laimėjusios viešojo pirkimo konkursą Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis laidojamų vienišų asmenų palaikų palaidojimui, atstovui.

37. Naujos kapavietės, palaikams perlaidoti į Vilniaus mieste esančias kapines, neskiriamos. Leidžiama perlaidoti tik į turimą šeimos kapavietę, kurioje yra laisvos vietos. Palaikus parvežantis asmuo Interesantų aptarnavimo skyriui privalo pateikti asmens dokumentą, velionio mirties liudijimą, pažymą iš kapinių, kuriose buvo palaidotas kūnas, ir suderintą su kapinių prižiūrėtoju (administratoriumi) pažymą iš kapinių, kuriose yra šeimos kapavietė. Pervežant palaikus iš užsienio valstybių, suteikiama nauja vieta, jei laidojantis asmuo yra Vilniaus miesto gyventojas.

38. Esant galimybei praplėsti kapavietę, ją prižiūrintis asmuo kapinių administracijai pateikia prašymą ir suderina su kapinių prižiūrėtoju (administratoriumi). Kapavietę prižiūrintis asmuo prašymą pateikia Interesantų aptarnavimo skyriui. Į laisvą plotą, esantį tarp gretimų kapaviečių, pirmumo teisę turi pirmasis prašymą pateikęs kapavietę prižiūrintis asmuo.

39. Vilniaus miesto kapinės lankomos visais metų laikais iki 22 val. Lapkričio 1 d. – Visų Šventųjų dieną, lapkričio 2 d. – Vėlinių dieną, taip pat gegužės ir birželio mėnesių pirmaisiais savaitgaliais, kai pažymima Motinos ir Tėvo diena, lankymo laikas neribojamas.

40. Kapinių administracija nedirba Šv. Kalėdų 1-ąją dieną, Šv. Velykų 1-ąją dieną ir Naujųjų metų dieną.

41. Kapinėse draudžiama: būti nelankymo metu, vaikščioti su šunimis ir kitais gyvūnais, ganyti gyvulius, be kapinių prižiūrėtojo leidimo važinėti transportu (išskyrus specialųjį), mindžioti veją ir gėlynus, laužyti medžius ir krūmus, skinti ar imti gėles, gadinti kapinių ir kapų statinius, deginti šiukšles arba jas išmesti ne tam skirtose vietose.

 

VI. KAPINIŲ IR LAIDOJIMO VIETŲ TVARKYMAS

 

42. Už teritorijų priežiūrą atsakinga kapines administruojanti bendrovė.

43. Veikiančiose kapinėse kapavietės skiriamos pagal kapinių planą eilės tvarka.

44. Kapavietėse esantys želdiniai (kai jie nustatyta tvarka įregistruoti kapinių priežiūros įmonėje ar bendrovėje) yra juos įrengusių juridinių arba fizinių asmenų nuosavybė.

45. Takai tarp kapaviečių yra viešo naudojimo teritorija, todėl čia negalima statyti žvakidžių, sodinti augalų ir statyti suolelių.

 

VII. KAPAVIEČIŲ (KAPŲ) IDENTIFIKAVIMAS

 

46. Asmenys, norintys identifikuoti kapinėse artimųjų giminaičių, sutuoktinio kapą ir tapatybę jame palaidotų asmenų, kurių palaidojimo vietą žyminčių kapo paminklų, užrašų ant paminklų ar duomenų apie kapavietę (kapą) žurnale neišliko, turi:

46.1. pateikti rašytinį prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo skyriui;

46.2. prašyme nurodyti giminystės ryšius ir jiems žinomas aplinkybes, dėl kurių neišliko duomenų apie kapavietę (kapą);

46.3. pateikti visus turimus duomenis apie kapavietę (kapą) ir joje (jame) palaidotus asmenis. Prie prašymo pridedami turimi dokumentai (išrašai iš bažnytinių registravimo knygų, civilinės metrikacijos įstaigų ar seniūnų išduoti mirties liudijimai, nuotraukos ir kita), patvirtinantys esamus duomenis.

47. Sprendimą dėl kapavietės (kapo) identifikavimo priima Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakingas tarnautojas pagal pateiktą medžiagą ir patikrinęs kapavietę (kapą). Kai identifikuojama kapavietė (kapas) yra konfesinėse kapinėse, sprendimas priimamas gavus religinės bendruomenės ar bendrijos sutikimą. Sprendimas dėl kapavietės (kapo) identifikavimo į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse derinamas su Kultūros paveldo departamentu.

48. Priimtą sprendimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakingas tarnautojas pateikia kapinių prižiūrėtojui, kuris identifikuotos kapavietės (kapo) duomenis įrašo žurnale. Priimtą sprendimą identifikuoti kapą konfesinėse kapinėse Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakingas tarnautojas taip pat pateikia atitinkamai religinei bendruomenei ar bendrijai.

 

VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

49. Asmenys, pažeidę šių taisyklių reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

 

__________________________________

 

           Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje

           esančių kapinių tvarkymo taisyklių

           priedas

 

(Leidimo laidoti forma)

 

___________________________________

(dokumento sudarytojo pavadinimas)

 

LEIDIMAS LAIDOTI

 

__________ Nr. A324-_________(2.9.1.___-UK2)

                                                   (data)

Vilnius

 

Atsižvelgiant į ___________ Nr. ____________________ gautą ___________________________                              (prašymo gavimo data) (gavimo registracijos numeris)                      (laidojančio asmens:

_______________________________________________________________________ prašymą ir

fizinio asmens vardas ir pavardė, adresas; juridinio asmens pavadinimas, buveinė, teisinė forma)

pateiktą mirties _______________________________ liudijimą, leidžiama laidoti mirusįjį asmenį:

                                   (mirties liudijimo data ir numeris)

Vardas ________________________________

Pavardė _______________________________

Asmens kodas __________________________

Gimimo data ___________________________

Mirties data ____________________________

Kapinių pavadinimas _____________________

Kvartalo numeris ________________________

Kapavietės numeris ______________________

Kapavietės dydis ________________________

Kolumbariumo nišos numeris  ______________

 

____________________                      ________________                      ______________________

(leidimą išdavusio asmens                             (parašas)                                     (vardas ir pavardė)

pareigų pavadinimas)

 

Pritariama leidimui laidoti riboto laidojimo kapinėse*.

__________________________________________________________________________

(Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinio padalinio pavadinimas)

 

_____________________                  ________________                __________________________

(pritarimą išdavusio asmens                         (parašas)                             (vardas ir pavardė)

pareigų pavadinimas)

 

*Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinio padalinio pritarimo reikia laidojant į Kultūros vertybių registrą įrašytose riboto laidojimo kapinėse.

Trascina file per caricare