The measure is available in the following languages:
PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL PANEVĖŽIO MIESTO KAPINIŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ, PATVIRTINTŲ SAVIVALDYBĖS TARYBOS 2006 M. GRUODŽIO 21 D. SPRENDIMU NR. 1-58-8, PAKEITIMO
2013 m. liepos 25 d. Nr. 1-235
Panevėžys
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2000, Nr. 91-2832; 2008, Nr. 113-4290) 6 straipsnio 41 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 36 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, Žmonių palaikų laidojimo įstatymu (Žin., 2007, Nr. 140-5763), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 (Žin., 2008, Nr. 137-5411), Panevėžio miesto savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
Pakeisti Panevėžio miesto kapinių tvarkymo taisykles, patvirtintas Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 1-58-8, ir išdėstyti nauja redakcija (pridedama).
Savivaldybės meras Vitalijus Satkevičius
PATVIRTINTA
Panevėžio miesto savivaldybės tarybos
2006 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 1-58-8
(Panevėžio miesto savivaldybės tarybos
2013 m. liepos 25 d. sprendimo Nr. 1-235 redakcija).
PANEVĖŽIO MIESTO KAPINIŲ TVARKYMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Panevėžio miesto kapinių tvarkymo taisyklėse (toliau – Taisyklės) nustatyta kapinių įrengimo, uždarymo, kapinių statuso suteikimo ir keitimo, kapinių perdavimo, kapavietės ar kolumbariumo nišos skyrimo, laidojimo, kapinių lankymo, priežiūros ir kitų su tvarkymu susijusių darbų bei paslaugų atlikimo tvarka Panevėžio miesto teritorijoje esančiose ar (ir) Savivaldybei priskirtose (perduotose) kapinėse. Šios Taisyklės privalomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, religinėms bendruomenėms ar bendrijoms, tvarkantiems kapines, kuriose palaidoti ir (ar) laidojami žmonių palaikai.
2. Į Kultūros vertybių registrą įrašytų kapinių tvarkymo klausimus, nenumatytus šiose Taisyklėse, bei kapinėse esančių į Kultūros vertybių registrą įrašytų saugomų kultūros paveldo objektų apsaugą reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571) ir kiti teisės aktai.
3. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos:
3.1. Kapas – vieta, kurioje užkasti žmogaus (žmonių) palaikai.
3.2. Kapavietė – nustatytas ribas turintis žemės plotas kapinėse, skirtas kapui, rūsiui, kolumbariumui ar kitai laidojimo vietai, kur bus laidojami žmogaus palaikai, taip pat ir balzamuoti ar kremuoti.
3.3. Kapinės – žemės plotas žmogaus palaikams, taip pat kremuotiems ar balzamuotiems, laidoti kapuose, rūsiuose, kolumbariumų nišose ar kitose vietose, kuriose išbarstomi arba užkasami kremuoti žmogaus palaikai.
3.4. Kapinių statusas – kapinių priskyrimas neveikiančioms, riboto laidojimo ar veikiančioms kapinėms.
3.5. Kapo ramybės laikotarpis – laikas, per kurį iki kaulų suyra nekremuoti žmogaus palaikai. Konkrečią kapo ramybės laikotarpio trukmę kapinėse, atsižvelgdamas į grunto sudėtį ir į tai, ar kape palaidotas asmuo sirgo pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiama liga, nustato kapinių prižiūrėtojas, remdamasis hidrogeologinio tyrimo rezultatais ir visuomenės sveikatos centro apskrityje išvada. Kapo ramybės laikotarpis negali būti trumpesnis kaip 25 metai.
3.6. Kapinių prižiūrėtojas – fizinis asmuo, kuris teisės aktų nustatyta tvarka verčiasi individualia veikla, Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija arba jų filialas, savivaldybės arba juridinio asmens teises turinčios religinės bendruomenės ar bendrijos paskirti prižiūrėti kapines.
3.7. Artimieji giminaičiai – asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 3.135 straipsnyje.
3.8. Kitos šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme (Žin., 2007, Nr. 140-5763), Kapinių tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 (Žin., 2008, Nr. 137-5411), Statybos įstatyme (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597), Visuomenės informavimo įstatyme (Žin., 1996, Nr. 71-1706; 2006, Nr. 82-3254).
4. Žemės sklypas, kuriame yra kapinės, įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (Žin., 1996, Nr. 100-2261; 2001, Nr. 55-1948) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
5. Naujos kapinės įrengiamos ir esamos plečiamos pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parengtus teritorijų planavimo dokumentus. Parenkant naują plotą kapinėms, būtina patikrinti siūlomos teritorijos paminklosauginį statusą ir prireikus atlikti atitinkamus tyrimus. Steigiamų naujų kapinių plotas neturi būti didesnis kaip 40 hektarų, sanitarinių apsaugos zonų ribos nustatomos Vyriausybės nustatyta tvarka, tačiau negali būti mažesnės kaip 100 metrų.
6. Teritorijų planavimo dokumentai esamoms kapinėms plėsti pradedami rengti suformuotiems ir įregistruotiems Nekilnojamojo turto registre žemės sklypams nustatyta tvarka.
7. Projektuojant naujas kapines, religinių bendruomenių ir (ar) bendrijų pageidavimu kapinių teritorija gali būti suskirstyta kvartalais, jie įrengus kapines perduodami religinėms bendruomenėms ar bendrijoms šių Taisyklių 13 punkte nustatyta tvarka.
II. KAPINIŲ STATUSAS. KAPINIŲ PERDAVIMAS
8. Kapinėms gali būti suteiktas neveikiančių, riboto laidojimo arba veikiančių kapinių statusas, išskyrus naujas kapines, kurios priskiriamos veikiančioms (ir tai nurodoma jų steigimo dokumentuose), Savivaldybės tarybos sprendimu, gavus Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – Kultūros paveldo departamentas) teritorinio padalinio ir Valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba) pavaldžios teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos suderinimą. Jeigu kapinės priskiriamos neveikiančioms dėl nustatytų aplinkosaugos reikalavimų, reikia gauti Aplinkos ministerijos regiono Aplinkos apsaugos departamento suderinimą. Statusas kapinėms suteikiamas ir keičiamas Panevėžio miesto savivaldybės tarybos (toliau – Savivaldybės taryba) sprendimu, gavus Kultūros paveldo departamento teritorinio padalinio ir Panevėžio apskrities visuomenės sveikatos centro suderinimą. Pakeitusi kapinių statusą, Panevėžio miesto savivaldybė per 7 darbo dienas raštu informuoja Kultūros paveldo departamentą.
9. Neveikiančioms kapinėms priskiriamos kapinės, kuriose negali būti laidojama dėl nustatytų visuomenės sveikatos saugos, kultūros paveldo apsaugos ar aplinkosaugos reikalavimų neatitikimo. Apie kapinių priskyrimą neveikiančių statusui Savivaldybė praneša vietinėje spaudoje, informacija skelbiama kapinių informacinėje lentoje.
10. Riboto laidojimo statusas nustatomas kapinėms, kuriose nėra vietos naujoms kapavietėms formuoti, tačiau gali būti laidojama esamose kapavietėse, formuojant naujus kapus arba pakartotinai į esamus kapus, praėjus ne mažiau kaip 25 metams po paskutinio palaidojimo, taip pat laidojant kolumbariumuose, laidojimo rūsiuose, arba išbarstant kremuotus žmogaus palaikus pelenų barstymo lauke. Norint laidoti riboto laidojimo kapinėse, įrašytose į Kultūros vertybių registrą, reikia Kultūros paveldo departamento teritorinio padalinio pritarimo.
11. Veikiančiomis kapinėmis laikomos kapinės, kuriose gali būti formuojamos naujos kapavietės, formuojami nauji kapai, pakartotinai laidojama esamuose kapuose, praėjus ne mažiau kaip 25 metams po paskutinio palaidojimo, laidojama kolumbariumuose, laidojimo rūsiuose arba išbarstant kremuotus žmogaus palaikus pelenų barstymo lauke.
12. Panevėžio miesto savivaldybės kapinės:
12.1. veikiančios – Panevėžio miesto Šilaičių ir Pašilių civilinės kapinės (Panevėžio rajone);
12.2. riboto laidojimo – Kristaus Karaliaus katedros kapinės (tarp Ramygalos g., Kėdainių g., Žagienio g. ir Staniūnų gatvių);
12.3. neveikiančios:
12.3.1. Panevėžio miesto seniausios kapinės, jose palaidoti Panevėžio miesto gyventojai ir XVII a. 6–7 dešimtmečių Švedijos ir Rusijos kariai (šalia Venslaviškio gatvės);
12.3.2. senosios miesto kapinės (šalia Apvaizdos tako ir Sporto gatvės);
12.3.3. stačiatikių (pravoslavų) kapinės (šalia J. Tilvyčio ir Krekenavos gatvių);
12.3.4. karių kapinės (Krekenavos g.);
12.3.5. žydų senosios kapinės (šalia Naujamiesčio, Vasario 16-osios ir Sietyno gatvių);
12.3.6. kapinės, jose palaidoti hitlerinės okupacijos metais nužudyti žmonės (Staniūnų miškelyje, Panevėžio rajone);
12.3.7. II pasaulinio karo vokiečių karių ir sentikių kapinės (prie Pajuostės plento);
12.3.8. I pasaulinio karo Rusijos armijos karių kapinės (parke šalia Parko gatvės);
12.3.9. buvusios Venslaviškio kaimo kapinės (šalia Tinklų gatvės);
12.3.10. kapinės, jose palaidotos bolševikų 1944–1950 metų genocido aukos (šalia A. Baranausko gatvės).
Visos neveikiančios Panevėžio miesto teritorijoje esančios kapinės yra įrašytos į Kultūros vertybių registrą.
13. Religinės bendruomenės ar bendrijos gali turėti savo konfesines (pagal išpažįstamąją tikybą) kapines arba savo teritoriją bendrose kapinėse. Tradicinėms religinėms bendruomenėms ar bendrijoms kapinės ar jų dalis gali būti perduodamos sudarius žemės panaudos sutartį Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868) nustatyta tvarka arba sudarius kapinių ar jų dalies tvarkymo ir (ar) laidojimo jose sutartį, taip pat kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kitoms (netradicinėms) religinėms bendruomenėms ar bendrijoms konfesinės kapinės gali būti suteiktos pagal Savivaldybės su jomis sudarytą kapinių ar jų dalies tvarkymo ir (ar) laidojimo jose sutartį arba kitokia įstatymų nustatyta tvarka. Religinės bendruomenės ar bendrijos rašytinį pageidavimą sudaryti kapinių perdavimo sutartį pateikia Savivaldybei. Konfesinės kapinės suteikiamos (skiriamos) ar perduodamos Savivaldybės tarybos sprendimu.
III. KAPINIŲ IR KAPAVIEČIŲ PRIEŽIŪRA. KAPAVIEČIŲ SKYRIMAS
14. Panevėžio miesto teritorijoje esančių kapinių (bendro naudojimo teritorijos ir joje esančių statinių) priežiūrą organizuoja ir lėšų priežiūrai skiria Savivaldybė. Konfesinių kapinių priežiūrą perdavimo sutartyje numatyta tvarka gali organizuoti ir finansuoti religinės bendruomenės ar bendrijos.
15. Karių, sukilėlių, pasipriešinimo okupantams dalyvių ir kitas neveikiančias kapines, kapavietes ir pavienius kapus gali prižiūrėti (tvarkyti) Krašto apsaugos ministerijos įgalioti asmenys, asociacijos, kitos suinteresuotos organizacijos, sudariusios tokių kapų priežiūros sutartį su Savivaldybe arba religine bendruomene ar bendrija, jeigu konfesinių kapinių priežiūrą pagal kapinių perdavimo sutartį organizuoja religinė bendruomenė ar bendrija. Sutartyje numatoma, kokias priežiūros funkcijas atliks šie asmenys ar organizacijos.
16. Panevėžio miesto kapinių prižiūrėtoją (juridinį asmenį) viešojo paslaugų pirkimo konkurso būdu skiria Savivaldybė. Konfesinių kapinių prižiūrėtoją gali paskirti religinė bendruomenė ar bendrija, jeigu tai numatyta kapinių perdavimo sutartyje. Savivaldybė paskirtąjį konfesinių kapinių prižiūrėtoją supažindina pasirašytinai su religinės bendruomenės ar bendrijos nustatyta laidojimo ir kapinių lankymo tvarka. Kai kapinių prižiūrėtoju religinė bendruomenė ar bendrija pagal darbo sutartį paskiria fizinį asmenį, už šiose Taisyklėse nustatytų reikalavimų kapinių prižiūrėtojui laikymąsi atsakinga jį paskyrusi religinė bendruomenė ar bendrija.
17. Kapinių prižiūrėtojas, sudaręs sutartį su Savivaldybe dėl mokamų kapinių priežiūros paslaugų teikimo, kapinėse turi palaikyti švarą ir tvarką, tvarkyti kapaviečių skyrimą, atlikti kitas šiose Taisyklėse ir sutartyje su Savivaldybe, religine bendruomene ar bendrija numatytas funkcijas. Kapinių prižiūrėtojas užtikrina, kad kapinės būtų aprūpinamos vandeniu (tiekiamas iš centralizuoto vandentiekio tinklų arba vežamas cisternomis pagal nustatytą grafiką), nustatyta tvarka surenkamos ir išvežamos į sąvartyną kapinėse susidarančios atliekos.
18. Kapinėse susidarančios atliekos surenkamos ir šalinamos Savivaldybės tarybos patvirtintų Panevėžio miesto atliekų tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka ir laikantis šių reikalavimų: atliekos surenkamos į konteinerius; konteineriai statomi kapinių projekte (plane) numatytose arba suderintose su Savivaldybės administracija vietose (prireikus įrengiamos papildomos vietos); surinktos mišriosios atliekos išvežamos į Panevėžio regioninį atliekų tvarkymo centrą (PRATC), biologiškai skaidžios atliekos – į PRATC kompostavimo aikštelę. Kapinių prižiūrėtojas privalo nuolat palaikyti švarą ir tvarką prie kapinėms aptarnauti skirtų atliekų konteinerių.
19. Kapinių želdiniai projektuojami, saugomi, prižiūrimi ir tvarkomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 5-75; 1996, Nr. 57-1335; 2002, Nr. 2-49; 2003, Nr. 61-2763; 2004, Nr. 60-2121), Savivaldybės tarybos patvirtintomis Želdynų apsaugos ir tvarkymo taisyklėmis. Kapavietėse nerekomenduojama sodinti miškams įveisti skirtų ir kitų stambią šaknų ir šakų sistemą turinčių medžių (išskyrus jų svyruoklines ir žemaūges formas) rūšių.
20. Prie įėjimo į kapines įrengiami informacinis stendas ar informacinė lenta, joje užrašomas kapinių pavadinimas ir statusas, kapinių prižiūrėtojo duomenys (Lietuvos Respublikoje įsteigto juridinio asmens, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialo pavadinimas, buveinė, darbuotojų, į kuriuos galima kreiptis informacijos, vardai ir pavardės, telefonų numeriai, darbo laikas; fizinio asmens vardas ir pavardė, telefono numeris, darbo laikas), laikas, kada kapinėse galima laidoti ir jas lankyti, kapinių schema ir kita informacija. Jeigu kapinėse yra į Kultūros vertybių registrą įrašytų kultūros paveldo objektų, šie objektai nurodomi informacinėje lentoje, o kapinių schemoje pažymimos jų buvimo vietos.
21. Visi laidojimai, kapaviečių statiniai (pagal kapų numerius) ir jų rekonstravimo darbai registruojami laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale (toliau – žurnalas). Žurnalą (2 priedas) pildo, saugo, suinteresuotiems fiziniams ir juridiniams asmenims informaciją teikia kapinių prižiūrėtojas. Kiekvienoms kapinėms skirtas atskiras žurnalas. Jis saugomas Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2389; 2004, Nr. 57-1982) nustatyta tvarka.
22. Savivaldybei paskyrus kitą prižiūrėtoją, buvęs kapinių prižiūrėtojas jam pagal perdavimo ir priėmimo aktą perduoda visus dokumentus, susijusius su kapinių priežiūra, leidimų išdavimu, laidojimų ir kapinių statinių registravimu.
23. Už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą yra atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė arba kolumbariumo niša. Šio asmens duomenis kapinių prižiūrėtojas įrašo laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale. Kapinių prižiūrėtojas šį asmenį supažindina su Taisyklėmis ir Savivaldybės arba religinės bendruomenės ar bendrijos nustatyta laidojimo ir kapinių lankymo tvarka. Atsakingas už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą asmuo turi pats prižiūrėti kapavietę ar kolumbariumo nišą arba sudaryti jų priežiūros sutartį su kitais asmenimis. Atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmuo privalo pašalinti pažeidimus ar atlyginti žalą, kuriuos jis, įrengdamas kapo paminklą, antkapį ar atlikdamas kitus kapavietės ar kolumbariumo nišos tvarkymo darbus, padarė kapinėms, kitoms kapavietėms ar kolumbariumo nišoms, kolumbariumui ar kitiems statiniams. Nekilnojamojo kultūros paveldo objektams padaryti pažeidimai ir žala atlyginami Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
24. Jeigu žurnale įrašytas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas asmuo miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė) arba kapavietėje ar kolumbariumo nišoje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui. Kapinių prižiūrėtojas pataiso atitinkamus įrašus žurnale.
25. Kapavietėje ar kolumbariumo nišoje laidoti kitus mirusiuosius leidžiama tik atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmens rašytiniam sutikimui. Kai miršta atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmuo, jis gali būti palaidotas toje kapavietėje ar kolumbariumo nišoje, laikantis šiose Taisyklėse nustatytų reikalavimų.
26. Kilę tarp giminaičių, sutuoktinio (-ės) ir kitų suinteresuotų asmenų nesutarimai dėl atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmens paskyrimo ir laidojimo jose gali būti sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.
27. Jeigu kapavietė, išskyrus kapavietes, įrašytas į Kultūros vertybių registrą, neprižiūrima, netvarkoma (apaugusi žolėmis, kapavietės statiniai – paminklas, antkapis – suirę ar jų visai nėra ir pan.) daugiau kaip metus, kapinių prižiūrėtojas privalo raštu (registruotu laišku) įspėti atsakingą už kapavietės priežiūrą asmenį, kad būtina ją sutvarkyti. Kai prižiūrintis asmuo nežinomas ar nežinoma jo gyvenamoji (ar buvimo) vieta, įspėjimai dėl kapaviečių priežiūros skelbiami spaudoje ir interneto Savivaldybės tinklalapyje. Jeigu per metus nuo įspėjimo kapavietė nesutvarkoma, kapinių prižiūrėtojo iniciatyva Savivaldybė arba religinė bendruomenė, jeigu pagal kapinių perdavimo sutartį konfesinių kapinių priežiūrą organizuoja religinė bendruomenė, sudaro komisiją dėl apleistų, netvarkomų kapaviečių pripažinimo neprižiūrimomis. Kapavietė pripažįstama neprižiūrima pagal komisijos surašytą atitinkamą aktą, kurį tvirtina Savivaldybės administracijos direktorius. Kapinių prižiūrėtojas kartą per metus pateikia netvarkomų kapaviečių sąrašą Savivaldybės administracijai.
28. Kapaviečių, pripažintų neprižiūrimomis, priežiūrą organizuoja Savivaldybė arba religinė bendruomenė, jeigu ji pagal kapinių perdavimo sutartį organizuoja konfesinių kapinių priežiūrą.
29. Laidoti pripažintose neprižiūrimomis kapavietėse galima Taisyklių 36, 38, 39 punktuose nustatyta tvarka praėjus ne mažiau kaip 25 metams po kapo ramybės laikotarpio pabaigos, jeigu pripažintoje neprižiūrima kapavietėje nėra statinių (antkapio, paminklo, aptvėrimo ir kt.) ir jeigu yra galimybė šioje kapavietėje formuoti atskirą (naują) kapą nenaikinant esamo kapo. Kitu atveju tolesnio laidojimo tvarką (nepažeidžiant šių Taisyklių reikalavimų) ir sąlygas pripažintose neprižiūrimomis kapavietėmis nustato Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija. Konfesinėse kapinėse laidojimo tvarką ir sąlygas pripažintose neprižiūrimomis kapavietėse nustato religinė bendruomenė ar bendrija, kuri pagal kapinių perdavimo sutartį organizuoja kapinių priežiūrą.
30. Naujos kapavietės veikiančiose kapinėse skiriamos pagal kapinių planą eilės tvarka neatlygintinai.
31. Skiriamos kapavietės dydis vienam kapui – 3,75 kv. metro (1,52,5), keliems kapams (šeimos kapavietė) – 7 kv. metrai (2,82,5) neįskaitant priėjimo takų (šoniniai − 0,5 m, galiniai − 0,75 m pločio), arba pagal kapinių planą – kitokio dydžio, Leidimas išbarstyti kremuotus žmogaus palaikus kapinėse esančiame pelenų barstymo lauke gali būti išduotas, jeigu negauta rašytinių pranešimų, kad tai prieštarauja asmens, kurio kremuotus palaikus norima išbarstyti, išreikštai, jam esant gyvam, valiai.
32.Kapavietes skiria kapinių prižiūrėtojas.
IV. LEIDIMO LAIDOTI IŠDAVIMAS. LAIDOJIMAS. KAPINIŲ LANKYMAS
33. Rašytinį leidimą laidoti (1 priedas) Panevėžio miesto veikiančiose kapinėse išduoda Savivaldybių institucijos arba jų įgalioti asmenys. Leidimas išduodamas mirusiojo giminaičiams, sutuoktiniui (-ei) ar kitam laidojimą organizuojančiam asmeniui, pateikusiam rašytinį prašymą ir mirties liudijimą.
34. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo projektą ir kitus reikiamus dokumentus, susijusius su mirusiųjų laidojimu, palaikų perlaidojimu, rengia, laidojimo leidimų išdavimą kontroliuoja ir koordinuoja Savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyrius (toliau − Miesto ūkio skyrius).
35. Leidimai laidoti išduodami darbo dienomis nuo 8.30 val. iki 16 val., poilsio dienomis − pagal kapinių prižiūrėtojo nustatytą ir kapinių informacijos lentoje, kapines prižiūrinčios įmonės ir Savivaldybės interneto svetainėje paskelbtą laiką.
36. Leidimas laidoti esamoje (turimoje) kapavietėje ar kolumbariumo nišoje išduodamas, kai kapavietę ar kolumbariumo nišą prižiūrintis asmuo pateikia prašymą (ar esant šio asmens rašytiniam sutikimui). Tais atvejais, kai kapavietę ar kolumbariumo nišą prižiūrintis asmuo prašymo dėl leidimo laidoti išdavimo pats pateikti negali (dėl ligos, išvykęs, nežinoma buvimo ar gyvenamoji vieta ir pan.), leidimas laidoti į turimą šeimos kapavietę ar kolumbariumo nišą išduodamas įrodžius giminystės ryšį su palaidotu asmeniu ir pateikus kitų šeimos narių, turinčių tokią pačią teisę į kapavietę ar kolumbariumo nišą, rašytinius sutikimus.
37. Leidimai išduodami nemokamai.
38. Kiekvienas mirusysis laidojamas atskirame kape. Kapo duobės, kurioje laidojami žmogaus palaikai, gylis turi būti ne mažesnis kaip 2 metrai; kapo duobės, kurioje laidojami kremuoti žmogaus palaikai su urna arba kapsule, arba išberiant juos į kapo duobę – ne mažesnis kaip 1 metras. Palaidojus kapavietėje įrengiamas kapo vietą žymintis laikinas ženklas, kuriame nurodomas mirusiojo vardas ir pavardė, gimimo ir mirties datos. Pakartotinai laidoti tame pačiame kape galima ne anksčiau kaip pasibaigus kapo ramybės laikotarpiui.
39. Naujas kapas esamoje kapavietėje gali būti formuojamas tik tuo atveju, jeigu kapavietė turi aiškiai suformuotas ribas. Formuojant naują kapą esamoje kapavietėje arba laidojant kape pakartotinai, kapavietės ribos gali būti pakeistos tik kapinių prižiūrėtojui leidus, jeigu toks pakeitimas galimas pagal kapinių planą. Įrašytų į Kultūros vertybių registrą kapaviečių ribos nustatomos ir keičiamos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.
40. Kremuoti žmogaus palaikai pelenų barstymo lauke išbarstomi ant žemės paviršiaus. Pelenų barstymo lauke individualūs paminklai nestatomi ir kremuotų žmogaus palaikų išbėrimo vieta nežymima. Pelenų barstymo lauką prižiūri, švarą ir tvarką jame užtikrina, kremuotų žmogaus palaikų išbarstymą organizuoja kapinių prižiūrėtojas, laikydamasis šių Taisyklių 15 punkte nurodytos laidojimo ir kapinių lankymo tvarkos.
41. Mirusiojo palaikai laidojami ne anksčiau kaip po 24 val. nuo to momento, kai buvo konstatuota mirtis, jeigu nėra prokuratūros, gydymo ar sanitarijos, epidemiologijos įstaigų specialių nurodymų.
42. Palaidotus žmogaus palaikus galima ekshumuoti ar perlaidoti nesibaigus kapo ramybės laikotarpiui, kai yra pateiktas palaidoto žmogaus artimųjų giminaičių prašymas, palaidoto žmogaus artimųjų (tėvų, vaikų, brolių, seserų) rašytinis sutikimas, Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka gautas Visuomenės sveikatos centro leidimas, konfesinėse kapinėse – ir religinės bendruomenės ar bendrijos rašytinis sutikimas arba prokuroro nurodymas. Šie dokumentai pateikiami Savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyriui, kuris juos sutikrina ir informuoja apie ekshumaciją kapinių prižiūrėtoją.
43. Į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse palaikus perlaidoti galima gavus Kultūros paveldo departamento Panevėžio teritorinio padalinio rašytinį sutikimą ir Taisyklių 41 punkte nurodytus rašytinius sutikimus.
44. Kasti kapo duobę/(-es), statyti (rekonstruoti) kapinių statinius (paminklus, antkapius, aptvarus ir pan.) gali fiziniai asmenys (rangos būdu), asmenys turintys juridinį statusą, ir asmenys, vykdantys šią veiklą pagal verslo liudijimus, pateikę kapinių prižiūrėtojui tai įrodančius dokumentus ir gavę kapinių prižiūrėtojo leidimą. Asmenys, atliekantys šiuos darbus, privalo nepažeisti, negadinti kitų (gretimų) kapaviečių statinių, želdinių, priėjimų, padarę pažeidimus privalo juos pašalinti ar atlyginti žalą. Kapinių prižiūrėtojas privalo kontroliuoti, kad kasant kapo duobę, statant (rekonstruojant) kapaviečių statinius būtų laikomasi šių Taisyklių reikalavimų.
45. Ekshumuojant palaikus, kai to reikalauja ikiteisminio tyrimo institucijos ar teismas, kapinių prižiūrėtojui turi būti pateikiamas vienos iš šių institucijų raštas. Atkasant kapą turi dalyvauti kapinių prižiūrėtojas. Apie kapo atkasimą informuojamas kapą prižiūrintis asmuo ir pažymima žurnale.
46. Palaikai urnose gali būti laidojami kolumbariumų nišose arba kape pagal šių Taisyklių reikalavimus papildomai pateikus pažymą apie palaikų kremavimą.
47. Kai nėra mirusiųjų artimųjų, kitų asmenų ar organizacijų, galinčių organizuoti mirusiojo laidojimą ir apmokėti laidojimo išlaidas (karsto, įkapių, duobės kasimo, transporto), laidojimas organizuojamas ir išlaidos apmokamos Savivaldybė biudžeto lėšomis. Jeigu asmuo neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, laidojimą organizuoja savivaldybė, kurios teritorijoje buvo nustatytas mirties faktas. Vienišų ir (ar) neatpažintų mirusiųjų savivaldybės teritorijoje laidojimą organizuoja (atlieka) Savivaldybės administracijos viešojo paslaugų pirkimo konkurso būdu parinktas juridinis asmuo pagal sudarytą mokamų paslaugų sutartį su Savivaldybės administracija. Šios paslaugos atlikimą kuruoja ir kontroliuoja Miesto ūkio skyrius. Neatpažintus žmogaus palaikus galima laidoti tik gavus raštišką prokuroro leidimą.
48. Panevėžio miesto kapinėse laidoti leidžiama nuo 10 val. iki 16 val.
49. Pirmomis Kalėdų ir Velykų dienomis, Visų Šventųjų dieną (lapkričio mėnesio 1 dieną), Naujųjų metų dieną (sausio mėnesio 1 dieną) nelaidojama. Kitų valstybinių švenčių dienomis laidojama suderinus su kapinių prižiūrėtoju.
50. Kapines leidžiama lankyti:
nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 30 d. 7−21 val.
nuo spalio 1 d. iki kovo 31 d. 9−19 val.
lapkričio 1 ir 2 d. 9 – 22 val.
51. Lankantis kapinėse būtina palaikyti švarą ir rimtį.
52. Konfesinių kapinių laidojimo ir lankymo tvarką gali nustatyti atitinkama religinė bendruomenė ar bendrija. Religinė bendruomenė ar bendrija per 30 dienų nuo kapinių perdavimo sutarties pasirašymo, jeigu sutartyje nenustatytas kitoks terminas, raštu informuoja Savivaldybę apie konfesinėms kapinėms nustatytą laidojimo ir kapinių lankymo tvarką. Kol religinė bendruomenė ar bendrija nėra nustačiusi laidojimo ir kapinių lankymo tvarkos ir nėra informavusi Savivaldybės, konfesinėse kapinėse laikomasi iki jų perdavimo buvusios laidojimo ir kapinių lankymo tvarkos. Jeigu religinė bendruomenė ar bendrija per 30 dienų nuo kapinių perdavimo sutarties pasirašymo arba per kitokį šioje sutartyje numatytą terminą raštu neinformuoja Savivaldybės apie jų nustatytą laidojimo ir kapinių lankymo tvarką, konfesinėse kapinėse laikomasi Savivaldybės nustatytos laidojimo ir kapinių lankymo tvarkos.
53. Asmenų, mirusių nuo pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, palaikai laidojami (perlaidojami) pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. spalio 9 d. įsakymu
Nr. 494 patvirtintą tvarką (Žin., 2002, 101-4522).
V. KAPINIŲ STATINIAI. ĮVAŽIAVIMAS TRANSPORTO PRIEMONĖMIS Į KAPINIŲ TERITORIJĄ
54. Kapo paminklai, antkapiai, kapavietės tvora ir kiti statiniai statomi ir rekonstruojami vadovaujantis Statybos įstatymu. Statant ir (ar) rekonstruojant kapo paminklus, antkapius ir kitus statinius, kapavietę prižiūrintis asmuo privalo informuoti kapinių prižiūrėtoją ir pateikti jam statomų, rekonstruojamų kapo statinių supaprastintą projektą, kurį sudaro: kapavietės planas (schema) su pažymėtais esamais ir projektuojamais kapavietės statiniais, jų eksplikacija, kapavietės matmenimis, projektuojamų statinių pagrindiniais matmenimis ir aukščiais; statinio konstrukcijų aprašymas ir techninė specifikacija. Kapinių prižiūrėtojas žurnale įrašo kapavietės statinių statymo ir (ar) rekonstravimo datas. Kapaviečių statinių statybos, rekonstrukcijos darbus gali atlikti asmenys, nurodyti Taisyklių 44 punkte. Baigus darbus, kapavietės statiniai turi būti pateikti (atiduoti) apžiūrai kapinių prižiūrėtojui, kuris padaro įrašus žurnale apie atliktų darbų atitiktį projektui.
55. Asmenų ar organizacijų prižiūrimose kapavietėse pastatyti statiniai yra jų nuosavybė. Už statinių priežiūrą, jų būklę atsakingi statinių savininkai.
56. Kapaviečių ir (ar) kapinių statinius statantys, rekonstruojantys asmenys visas šių darbų vykdymo metu susidariusias atliekas (nugriautus, išardytus senus statinius, statinių ir statybinių gaminių nuolaužas, nepanaudotas statybines medžiagas ir pan.) privalo sutvarkyti pagal susitarimą su atliekų tvarkytoju, atliekų vežėju ar kapinių prižiūrėtoju ir pateikti (kapavietės tvarkymo užbaigimo metu) statybos ir griovimo atliekų atidavimo į PRATC (arba kitur utilizuoti) dokumentus.
57. Norint statyti, rekonstruoti ar remontuoti kapo paminklus, antkapius ir kitus kapavietės statinius į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse, reikia Kultūros paveldo departamento teritorinio padalinio pritarimo. Taikomi kapo paminklų, antkapių ir kitų kapavietės statinių statymo, rekonstravimo ar remonto riboto laidojimo kapinėse, įsteigtose iki 1940 metų, ir neveikiančiose kapinėse apribojimai ir papildomi reikalavimai:
57.1. nauji kapo paminklai ir antkapiai gali būti statomi, jeigu jų nebuvo visai ar jie buvo laikini, jeigu seni susidėvi ar pripažįstami sukeliančiais avarijos grėsmę;
57.2. nauji statiniai gali būti statomi laikantis šių reikalavimų:
57.2.1. statoma iš natūralių arba istoriškai būdingų konkrečioms kapinėms medžiagų;
57.2.2. paminklai negali būti aukštesni už kitose kapavietėse pastatytus paminklus;
57.2.3. jeigu kapavietė yra šlaite, atsižvelgiant į šalia esančių kapaviečių padėtį, galima formuoti iki 0,5 m aukščio atraminę sienelę (išskirtiniais atvejais dėl reljefo ypatumų atraminė sienelė gali būti aukštesnė);
57.2.4. kapavietė aptveriama ir įrengiama naudojant būdingus konkrečioms kapinėms analogus, kapo vietai žymėti numatomas kapo apvadas ar plokštė.
58. Kapinėse esantys statiniai prižiūrimi pagal Statybos įstatyme nustatytą statinių naudojimo ir priežiūros tvarką.
59. Transporto priemonių įvažiavimą į kapinių teritoriją kontroliuoja kapinių prižiūrėtojas.
60. Į kapinių teritoriją leidžiama įvažiuoti: specialiosioms transporto priemonėms; kapinių priežiūros darbus atliekančios įmonės transporto priemonėms; transporto priemonėms, kurias vairuoja Neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortelę turintis vairuotojas, ar vežančioms neįgalų (-ius) asmenį (-is); transporto priemonėms, laidojimo procesijos metu įvežančioms palaikus (karstuose ar urnose); transporto priemonėms, įvežančioms paminklus, statybinius gaminius ir medžiagas, skirtas kapaviečių statiniams statyti, įrengti, kapavietėms sutvarkyti (pertvarkyti), kai vežama ne mažiau kaip 50 kg tam skirtų medžiagų ir kitais atvejais, gavus leidimą iš kapinių prižiūrėtojo. Įvažiavus į kapinių teritoriją, privaloma laikytis tvarkos, saugoti kapinių ir kapaviečių infrastruktūrą, neužstatyti privažiavimo kelių, nestatyti transporto priemonių ant žaliųjų plotų. Už padarytus pažeidimus atsako ir žalą atlygina transporto priemonės savininkas ar naudotojas.
61. Taisyklių 60 punkte nurodytos transporto priemonės gali įvažiuoti į kapinių teritoriją, tik leidus kapinių prižiūrėtojui, jeigu transporto priemonės bendroji masė ne didesnė kaip 5 tonos.
VI. DRAUDIMAI KAPINIŲ TERITORIJOJE
62. Kapinių teritorijoje draudžiama bet kokio pobūdžio reklama (išorinė vaizdinė komercinė ar nekomercinė, socialinė, politinė ir kt.), draudžiama klijuoti ar kitaip tvirtinti bet kokio turinio skelbimus, kitokią informaciją ant kapinių ir kapaviečių statinių, įrenginių, medžių, stulpų, tvorų ir ant kitų kapinių teritorijoje esančių objektų ar vietų.
63. Kapinių teritorijos prieigose reklama gali būti įrengiama (pateikiama) pagal galiojančias, Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintas Panevėžio miesto išorinės vaizdinės reklamos taisykles.
64. Kapinėse draudžiama: važinėti bet kokiu transportu, išskyrus atvejus, nurodytus Taisyklių 60 punkte, važinėti riedučiais, riedlentėmis, žaisti bet kokius žaidimus, ganyti gyvulius, vaikščioti su gyvūnais (ar juos vedžioti), būti kapinėse ne lankymo metu, savavališkai bendro naudojimo vietose sodinti želdinius (medžius ir krūmus), genėti, kirsti medžius ar kitaip pertvarkyti saugotinus želdinius, niokoti medžius, krūmus, vejas ir gėlynus, statyti, rekonstruoti, išvežti kapaviečių statinius neinformavus prižiūrėtojo, statyti suolus ar kitus statinius (įrenginius) už turimos kapavietės ribų, savavališkai, nesuderinus su kapinių prižiūrėtoju ir gretimu kapaviečių savininkais (prižiūrėtojais) keisti takų tarp kapaviečių plotį, priėjimo prie kapaviečių takų dangą (kloti trinkeles ar kitaip rekonstruoti), šiukšlinti, skinti ar imti gėles, kitus daiktus nuo kapaviečių, gadinti (bet kaip pažeisti, ištepti ir pan.) kapinių ir kapaviečių statinius, deginti šiukšles ar dėti (pilti) jas ne tam skirtoje vietoje, laikyti statybines ar kitas medžiagas ir daiktus, trikdyti rimtį ir pažeisti viešąją tvarką.
VII. KAPAVIEČIŲ (KAPŲ) IDENTIFIKAVIMAS
65. Asmenys, norintys identifikuoti kapinėse artimųjų giminaičių, sutuoktinio (-ės) kapą ir tapatybę jame palaidotų asmenų, kurių palaidojimo vietą žyminčių kapo paminklų, užrašų ant paminklų ar duomenų kapinių žurnale neišlikę, turi:
65.1. pateikti rašytinį prašymą Savivaldybės administracijos direktoriui;
65.2. prašyme nurodyti giminystės ryšius ir jiems žinomas aplinkybes, dėl kurių neišlikę duomenų apie kapą;
65.3.pateikti visus turimus duomenis apie kapavietę (kapą) ir joje (jame) palaidotus asmenis, prie prašymo pridėti asmens pagrįstumą įrodančius dokumentus (išrašus iš bažnytinių mirimų knygų, civilinės metrikacijos įstaigų ar seniūnijų seniūnų išduotus mirties liudijimus, nuotraukas ir kt.).
66. Prašymą ir pateiktą medžiagą dėl kapo identifikavimo nagrinėja Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu tam tikslui sudaryta komisija. Sprendimą dėl kapavietės ar kapo identifikavimo priima Savivaldybės administracijos direktorius pagal pateiktą medžiagą, komisijos atliktus patikrinimus ir pagal pateiktas komisijos išvadas bei pasiūlymus. Šiuo atveju palaidoto asmens tapatybei nustatyti ekshumacija ir biologiniai-medicininiai tyrimai neatliekami. Jeigu identifikuojamas kapas yra konfesinėse kapinėse, sprendimas priimamas gavus religinės bendruomenės ar bendrijos sutikimą. Sprendimas dėl kapavietės (kapo) identifikavimo į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse derinamas su Savivaldybės administracijos vyriausiuoju kultūros paveldo apsaugos specialistu ir Kultūros paveldo departamentu.
67. Priimtą sprendimą Savivaldybė pateikia kapinių prižiūrėtojui, kuris identifikuotos kapavietės (kapo) duomenis įrašo į žurnalą. Priimtą sprendimą identifikuoti kapą konfesinėse kapinėse Savivaldybė taip pat pateikia atitinkamai religinei bendruomenei ar bendrijai.
68. Tais atvejais, kai yra kapavietėje palaidotų asmenų tapatybę žyminčių paminklų ir užrašų ant jų (nuoroda apie šeimos kapavietę arba nurodyti kapavietėje palaidoti asmenys su gimimo ir/ar mirties datomis), tačiau nėra išlikusių įrašų žurnaluose, asmenys, norintys duomenis apie kapavietę įrašyti į žurnalą, turi:
68.1. pateikti rašytinį prašymą Panevėžio miesto savivaldybės administracijai;
68.2. pateikti visus turimus dokumentus apie kapavietę (kapą) ir joje (jame) palaidotus asmenis (išrašus iš bažnytinių registravimo knygų, civilinės metrikacijos įstaigų ar seniūnijų seniūnų išduotus mirties liudijimus, nuotraukas ir kt.), patvirtinančius pateiktus duomenis.
69. Sprendimą dėl kapavietės (kapo) duomenų įrašymo į žurnalą priima Miesto ūkio skyrius pagal pateiktą medžiagą. Priimtą sprendimą Savivaldybė administracija pateikia kapinių prižiūrėtojui, kuris kapavietės duomenis įrašo žurnale.
VIII. KAPINIŲ PANAIKINIMAS
70. Kapinės gali būti panaikinamos iškilus pavojui visuomenės sveikatai. Sprendimą dėl kapinių panaikinimo priima savivaldybės, kurios teritorijoje yra kapinės, taryba, vadovaudamasi visuomenės sveikatos centro apskrityje siūlymu.
IX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
71. Esant paklausai, prie kapinių gali būti organizuojama gėlių, juodžemio, žvakučių prekyba ir kapaviečių tvarkymo inventoriaus (kastuvų, grėblių, kibirų ir kt.) nuoma.
72. Prekiauti gali fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys Savivaldybės administracijos išduotą
leidimą prekiauti ir teikti paslaugas Panevėžio miesto viešosiose vietose.
73. Kapines prižiūrintis juridinis asmuo (kapinių prižiūrėtojas) privalo pateikti Savivaldybės administracijai metinę ataskaitą apie išduotus leidimus laidoti (perlaidoti), apie galimus laidojimus (galimybę formuoti naujas kapavietes). Ataskaita turi būti pateikta per 15 darbo dienų pasibaigus kalendoriniams metams.
74. Kitus šiose Taisyklėse nenumatytus kapinių tvarkymo klausimus sprendžia Savivaldybės administracijos direktorius.
X. ATSAKOMYBĖ
75. Šių Taisyklių reikalavimus pažeidę juridiniai ir fiziniai asmenys atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Panevėžio miesto kapinių tvarkymo taisyklių
1 priedas
(Leidimo laidoti forma)
___________________________________
(dokumento sudarytojo pavadinimas)
LEIDIMAS LAIDOTI
_______________ Nr. _________
(data)
______________
(sudarymo vieta)
Atsižvelgiant į _________________ Nr. _______________________ gautą ______________
(prašymo gavimo data) (gavimo registracijos numeris) (laidojančio asmens:
_________________________________________________________________________ prašymą ir
fizinio asmens vardas ir pavardė, adresas; juridinio asmens pavadinimas, buveinė, teisinė forma)
pateiktą mirties ________________________________ liudijimą, leidžiama laidoti mirusįjį asmenį:
(mirties liudijimo data ir numeris)
Pavardė _______________________________
Vardas ________________________________
Asmens kodas __________________________
Gimimo data ___________________________
Mirties data ____________________________
Kapinių pavadinimas _____________________
Kvartalo numeris ________________________
Kapavietės numeris ______________________
Kapavietės dydis ________________________
Kolumbariumas _________________________
Nišos numeris __________________________
Pelenų barstymo laukas ___________________
____________________ _______________ ___________________
(leidimą išdavusio asmens (parašas) (vardas ir pavardė)
pareigų pavadinimas)
Pritariama leidimui laidoti riboto laidojimo kapinėse*.
_____________________________________________________________
(Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinio padalinio pavadinimas)
_____________________ ________________ ____________________
(pritarimą išdavusio asmens (parašas) (vardas ir pavardė)
pareigų pavadinimas)
–––––––––––––––––––––
*Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinio padalinio pritarimo reikia laidojant į Kultūros vertybių registrą įrašytose riboto laidojimo kapinėse.