Print Friendly, PDF & Email

Il provvedimento è disponibile nelle seguenti lingue:

LIETUVOS RESPUBLIKOS

KONSTITUCIJOS 47 STRAIPSNIO ANTROJOJE DALYJE NUMATYTO

ŽEMĖS SKLYPŲ ĮSIGIJIMO NUOSAVYBĖN SUBJEKTŲ, TVARKOS,

SĄLYGŲ IR APRIBOJIMŲ

KONSTITUCINIS ĮSTATYMAS

 

1996 m. birželio 20 d. Nr. I-1392

Vilnius

 

1 straipsnis. Įstatymo tikslai

Įgyvendinant Konstitucijos 47 straipsnio antrosios dalies nuostatas, šiuo konstituciniu įstatymu nustatomi:

1) subjektai, kuriems šiame įstatyme numatytai veiklai Lietuvoje gali būti leidžiama nuosavybės teise įsigyti ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus;

2) sąlygos, tvarka ir apribojimai, kurių laikydamiesi šio įstatymo nustatyti subjektai gali įsigyti nuosavybėn žemės sklypą;

3) įsigyjamo nuosavybėn žemės sklypo dydžio nustatymo pagrindai.

 

2 straipsnis. Įstatyme vartojamų sąvokų apibrėžimai

Šiame įstatyme vartojamos sąvokos apibrėžiamos taip:

1. Nacionaliniai subjektai yra:

1) Lietuvos Respublikos savivaldybės;

2) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigtos ir juridinio asmens teises turinčios įmonės, kurios turi Lietuvoje savo buveinę, centrinę administraciją arba pagrindinę verslo vietą, vykdo čia ūkinę veiklą ir kurių veiksmingos kontrolės teisės priklauso Lietuvos Respublikos piliečiams, savivaldybėms, valstybei arba kitoms Lietuvos kilmės įmonėms, kurių veiksmingos kontrolės teisės taip pat priklauso Lietuvos piliečiams, savivaldybėms ar valstybei;

3) juridinio asmens teises turinčios Lietuvos Respublikos piliečių visuomeninės organizacijos ir kiti Lietuvos piliečių susivienijimai, kurių vadovaujančių institucijų buveinės yra Lietuvos teritorijoje ir kurios užsiima įstatuose numatyta realia tęstine (ne trumpiau kaip penkerius metus) veikla, taip pat juridinio asmens teises turinčios valstybės pripažintos tradicinės bažnyčios bei kitos religinės organizacijos;

4) šio straipsnio pirmosios dalies 3 punkte išvardytų subjektų įsteigti pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, užsiimantys realia socialinės paramos ar globos veikla.

2. Užsienio subjektai:

1) užsienio kilmės įmonių ar užsienio valstybių piliečių įsteigtos ar įgytos bei juridinio asmens teisėmis įregistruotos įmonės Lietuvoje, turinčios čia savo buveinę, centrinę administraciją arba pagrindinę verslo vietą, kurios čia vykdo ūkinę veiklą ir kurių veiksmingos kontrolės teisės priklauso užsienio valstybių kilmės įmonėms ar užsienio piliečiams;

2) užsienio kilmės įmonės, kurios ūkinei veiklai Lietuvoje yra įsteigusios neturinčius juridinio asmens teisių savo filialus ar padalinius;

3) užsienio valstybių piliečiai, užsiimantys įsteigta ūkine veikla Lietuvoje.

3. Užsienio subjekto kilmė reiškia įmonę, filialą ar padalinį Lietuvoje įsigyjančios ar steigiančios užsienio įmonės priklausomybę atitinkamai užsienio valstybei, kurioje šis subjektas yra registruotas, turi savo buveinę, centrinę administraciją arba pagrindinę verslo vietą ir su kuria yra susijęs realiais ir tęstiniais ryšiais. Realūs ryšiai reiškia pagrindinę verslo veiklą atitinkamoje užsienio valstybėje ar narystę verslo ar profesinėse asociacijose. Tęstiniai ryšiai reiškia ne mažesnę kaip penkerių metų bendrą veiklos atitinkamose valstybėse ar realių ryšių su jomis trukmę. Kai steigėjas yra užsienietis privatus asmuo, apie jo kilmę sprendžiama pagal pilietybę ir realius tęstinius ryšius su atitinkama užsienio valstybe.

4. Veiksmingos kontrolės teisės reiškia įmonės kapitalo valdymą ir akcijų paketo priklausymą, kurie užtikrina galimybę priimti nuosavybės disponavimo ir(ar) įmonės valdymo sprendimus.

5. Ūkinė veikla - įstatymo nustatyta tvarka įsteigta ir registruota neterminuota ir nuolatinė pramoninė, komercinė, profesinio pobūdžio, amatininkų bei kita veikla Lietuvoje, kuria siekiama pelno laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų

nustatytos tvarkos bei sąlygų. Tiesioginė ūkinė veikla - konkreti ūkinė veikla, kuri nurodyta įmonės, jos filialo ar padalinio steigimo Lietuvoje dokumentuose.

6. Ne žemės ūkio paskirties žemės sklypai - žemės sklypai, pagal valstybės nustatyta tvarka patvirtintus detaliuosius planus numatyti atitinkamos paskirties veiklai

reikalingų pastatų ir įrenginių statybai, taip pat atitinkamos paskirties veiklai skirtų esamų pastatų ir įrenginių žemės sklypai, kurie būtini tokių pastatų ir įrenginių eksploatavimui.

7. Pastatai ir įrenginiai - tokie pastatai ir įrenginiai, kurie susiję su žeme ir kurie negali būti perkelti nepakeitus jų paskirties ir esmės:

1) įmonių, jų filialų ar padalinių, taip pat užsienio piliečių tiesioginei ūkinei veiklai Lietuvoje reikalingi pastatai ir įrenginiai;

2) nacionalinių subjektų - juridinių asmenų, kurie nėra įmonės, tiesioginėms funkcijoms vykdyti reikalingi pastatai ir įrenginiai;

3) įstatymų nustatytoms savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingi pastatai ir įrenginiai.

 

3 straipsnis. Subjektai, kuriems gali būti leidžiama įsigyti nuosavybėn žemės sklypus

Pagal šį įstatymą įsigyti nuosavybėn pastatų ir įrenginių statybai ir eksploatavimui reikalingus žemės sklypus gali būti leidžiama:

1) nacionaliniams subjektams;

2) užsienio subjektams, kurių kilmė atitinka nustatytąją šio įstatymo 4 straipsnyje, išskyrus užsienio valstybių piliečius;

3) užsienio valstybių piliečiams - ne vėliau kaip pasibaigus Europos sutarties, steigiančios Europos bendrijų bei jų šalių narių ir Lietuvos Respublikos asociaciją, numatytam pereinamajam laikotarpiui.

 

4 straipsnis. Europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkantys užsienio subjektai

Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinka užsienio subjektai, kurie pagal kilmės požymius yra iš:

1) valstybių, priklausančių Europos Sąjungai, arba valstybių Europos sutarties dalyvių, įsteigusių asociaciją su Europos bendrijomis ir joms priklausančiomis šalimis narėmis;

2) valstybių, kurios šio įstatymo priėmimo momentu yra Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) arba Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos narės.

 

5 straipsnis. Kitų užsienio subjektų teisės

Šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytų kriterijų neatitinkantiems užsienio subjektams, kurie vykdo ūkinę veiklą Lietuvoje, šiai veiklai skirtų pastatų ir įrenginių statybai ir eksploatavimui reikalingus žemės sklypus leidžiama tik nuomoti.

 

6 straipsnis. Žemė, kurią gali įsigyti nuosavybėn šio įstatymo nustatyti subjektai

1. Savivaldybės, laikydamosi šio įstatymo nustatytos tvarkos ir sąlygų, gali įsigyti nuosavybėn įstatymo nustatytoms jų funkcijoms vykdyti skirtiems pastatams ir

įrenginiams eksploatuoti reikalingus ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus, taip pat žemės sklypus tokios paskirties pastatų ir įrenginių statybai, išskyrus žemę, nurodytą šio įstatymo 7 straipsnyje.

2. Kiti šio įstatymo nustatyti subjektai, laikydamiesi šio įstatymo nustatytos tvarkos ir sąlygų, gali įsigyti nuosavybėn savo tiesioginei veiklai skirtų esamų pastatų ir

įrenginių eksploatacijai reikalingus ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus, taip pat žemės sklypus tokių pastatų ir įrenginių statybai ir eksploatacijai, išskyrus žemę, nurodytą šio įstatymo 7 straipsnyje. Kitą žemę, kuri yra būtina jų tiesioginei ūkinei veiklai Lietuvoje, šie subjektai gali tik nuomoti.

 

7 straipsnis. Žemė, kurios šio įstatymo nustatyti subjektai negali įsigyti

1. Šio įstatymo nustatyti subjektai negali įsigyti nuosavybėn šios žemės:

1) išimtinės nuosavybės teise Lietuvos Respublikai priklausančių objektų žemės;

2) valstybinių parkų, valstybinių rezervatų, draustinių, biosferos monitoringo teritorijų apsaugos zonų žemės;

3) žemės ūkio paskirties žemės;

4) miškų ūkio paskirties žemės, išskyrus ūkinei veiklai skirtų pastatų ir įrenginių eksploatacijai reikalingus sklypus, numatytus patvirtintuose planavimo dokumentuose;

5) rekreacinių ir apsauginių miškų, upių, kitų, didesnių kaip 1 ha, vandens telkinių ir jų pakrančių apsaugos juostų žemės;

6) kurortų, viešosios paskirties rekreacijos ir poilsio teritorijų, paskirų bendro viešojo naudojimo poilsio objektų žemės;

7) valstybės saugomų gamtinio karkaso, gamtos, istorijos, archeologijos ir kultūros objektų bei jų apsaugos teritorijų žemės;

8) teritorijų, pagal planavimo dokumentus rezervuotų bendrojo naudojimo keliams ir inžinerinėms komunikacijoms, miestų ar kitų vietovių bendrojo naudojimo infrastruktūros objektams ir kitiems bendriems visuomenės poreikiams, žemės;

9) bendrojo naudojimo kelių, geležinkelių, aerouostų, jūros ar upių uostų, magistralinių vamzdynų ir kitų bendrojo naudojimo inžinerinių komunikacijų bei jų eksploatacijai reikalingos žemės;

10) įstatymų nustatyta tvarka laisvosios ekonominės zonos teritorijai skirtos žemės;

11) saugomų teritorijų, kuriose aptikta naudingųjų iškasenų ir kitų gamtos turtų, žemės, išskyrus žemės sklypus, kurie pagal planavimo dokumentus tiesiogiai skirti šių

išteklių gavybai ar eksploatavimui reikalingų pastatų ir įrenginių statybai;

12) Kuršių nerijos žemės, Baltijos jūros ir Kuršių marių pakrantės 15 km pločio ruožo žemės, išskyrus nekurortinius miestus;

13) pasienio ruožams priskirtos žemės;

14) teritorijų, skirtų ar rezervuotų krašto apsaugos reikmėms, taip pat teritorijų, kuriose žemės įsigijimas įstatymų ar Vyriausybės nutarimų apribotas saugumo motyvais.

2. Šio straipsnio pirmosios dalies 12 punkto draudimas netaikomas atitinkamų teritorijų savivaldybėms, norinčioms įsigyti žemės sklypą, reikalingą įstatymo nustatytoms jų funkcijoms vykdyti skirtų pastatų ir įrenginių eksploatacijai ar tokių pastatų ir įrenginių statybai.

 

8 straipsnis. Draudimas parduoti žemę, kol į ją neatstatytos piliečių nuosavybės teisės

Žemės, į kurią pagal Lietuvos Respublikos įstatymus privalo būti atstatytos Lietuvos Respublikos piliečio nuosavybės teisės, kol jos nėra atstatytos, ją valdantis subjektas negali parduoti. Tokią žemę šio įstatymo nustatyti subjektai gali įsigyti tik po to, kai pagal įstatymus bus atstatytos Lietuvos piliečio nuosavybės teisės ir žemės nuosavybė bus įstatymo nustatyta tvarka įregistruota.

 

9 straipsnis. Įgyjamo žemės sklypo dydžio nustatymas

Žemės sklypo, būtino ūkinei veiklai skirtiems pastatams ir įrenginiams eksploatuoti pagal jų tiesioginius funkcinius reikalavimus, įskaitant žemę šių pastatų neatskiriamiems įrenginiams, dydis nustatomas pagal įgaliotos institucijos patvirtintą žemės sklypo su jame išdėstytais pastatais ir įrenginiais planą, sudarytą laikantis Lietuvos Respublikos galiojančių ar jos pripažintų projektavimo normų ir techninių sąlygų bei racionalaus žemės naudojimo reikalavimų. Žemės sklypo ribos tvirtinamos įstatymo nustatyta tvarka.

 

10 straipsnis. Leidimų įsigyti žemės sklypą išdavimo tvarka

1. Šio įstatymo nustatyti subjektai, norėdami įsigyti ne žemės ūkio paskirties žemės sklypą, raštu prašo Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo.

2. Kartu su prašymu pretenduojanti nuosavybėn įsigyti žemės sklypą įmonė turi pateikti Vyriausybės nustatytus dokumentus ir oficialią informaciją, kurie reikalingi subjekto kilmei ir veiksmingos kontrolės teisių priklausomybei nustatyti, bei valstybinio žemės tvarkytojo dokumentaciją apie žemės sklypą. Jeigu prašoma leidimo įsigyti žemės sklypą ūkinei veiklai reikalingų pastatų ar įrenginių statybai,

investuojantys subjektai taip pat privalo pateikti būtinas žinias apie investuojamą kapitalą, konkrečius investicijos ir tiesioginės ūkinės veiklos Lietuvoje planus, kuriamas darbo vietas, ekologinio saugumo garantijas.

3. Išskyrus įmones ir savivaldybes, kiti šio įstatymo 2 straipsnyje numatyti nacionaliniai subjektai, norintys gauti leidimą įsigyti nuosavybėn žemės sklypą jų tiesioginei veiklai reikalingiems pastatams ir įrenginiams eksploatuoti arba tokių pastatų ir įrenginių statybai, kartu su prašymu turi pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad subjektas ir įsigyjamos nuosavybės paskirtis atitinka šio įstatymo nustatytas sąlygas.

4. Subjektas, prašantis leidimo įsigyti žemės sklypą investicijai, susijusiai su pastatų ir įrenginių statyba, privalo įsipareigoti raštu Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki tam tikro termino užbaigti pastatų ir įrenginių statybą ir pradėti numatyto pobūdžio ūkinę veiklą. Subjektas, neįvykdęs šių įsipareigojimų, moka įstatymo nustatyto dydžio baudas.

5. Žemės kadastrą tvarkanti įstaiga savininkui prašant privalo išduoti reikalingą dokumentaciją apie žemės sklypą.

6. Vyriausybė nustato prašymo formą, reikalingus pateikti dokumentus ir informaciją, prašymų pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų išdavimo procedūras.

7. Gavusi prašymą leisti įsigyti nuosavybėn žemės sklypą, Vyriausybė arba jos įgaliotoji institucija jį išnagrinėja ir, įsitikinusi, kad norintis jį įsigyti subjektas ir žemės sklypas atitinka šio įstatymo sąlygas, priima sprendimą dėl leidimo išdavimo.

8. Leidimas įsigyti žemės sklypą gali būti neišduotas, jeigu prašomai veiklai yra įstatymo ar kito teisės akto nustatyti apribojimai ar draudimai.

 

11 straipsnis. Seimo komisija, prižiūrinti šio įstatymo įgyvendinimą

Seimas, laikydamasis proporcingo frakcijų atstovavimo principo, sudaro komisiją, kuri, vadovaudamasi Seimo suteiktais įgaliojimais ir patvirtintu reglamentu, prižiūri, ar Vyriausybė arba jos įgaliotoji institucija išduoda leidimus įsigyti nuosavybėn pastatų ir įrenginių statybai ir eksploatacijai reikalingus žemės sklypus subjektams, kurie atitinka šio įstatymo nustatytas sąlygas.

 

12 straipsnis. Žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn būdai

Šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyti subjektai, gavę leidimą, žemės sklypą gali įsigyti:

1. Iš Lietuvos Respublikos piliečių ir kitų šio įstatymo nustatytų subjektų, išskyrus valstybės ir savivaldybės nuosavybe esančią žemę, šiais būdais:

1) pirkimo;

2) mainų;

3) kitais būdais, kurie neprieštarauja šio įstatymo nustatytoms sąlygoms.

2. Lietuvos valstybės ir savivaldybių nuosavybe esančią žemę:

1) viešojo pardavimo-pirkimo būdu;

2) kai pastatai ir įrenginiai jau priklauso šio įstatymo sąlygas atitinkančiam subjektui, o žemę jis nuomoja iš valstybės, - pirkimo būdu.

3. Savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų žemės sklypų įsigijimo ir perleidimo ypatumus nustato įstatymas.

 

13 straipsnis. Žemės sklypų perleidimo kitam asmeniui sąlygos

1. Šio įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis įsigytą nuosavybėn žemės sklypą subjektai gali perleisti Lietuvos Respublikos piliečiams ir Lietuvos valstybei be apribojimų, o šio įstatymo nustatytiems kitiems subjektams - tik laikydamiesi šio įstatymo nustatytos tvarkos ir sąlygų.

2. Šio straipsnio nuostata taikoma ir įsigyjant įmonės veiksmingą kontrolę užtikrinantį akcijų paketą.

 

14 straipsnis. Žemės sklypų perleidimo sandoriai

1. Žemės sklypo įsigijimo nuosavybėn sandoris, nesvarbu, kokiu būdu žemės sklypas įsigytas, turi būti notariškai patvirtintas ir įregistruotas įstatymo nustatyta tvarka.

Notaras sandorį gali tvirtinti tik po to, kai jam yra pateikiamas šio įstatymo nustatyta tvarka išduotas leidimas.

2. Negali būti sudarytas ir negalioja joks sandoris, pagal kurį žemės sklypą su pastatais ir įrenginiais nuosavybėn įsigyja subjektas, neatitinkantis šio įstatymo nustatytų sąlygų.

 

15 straipsnis. Žemės įsigijimo sandorių pripažinimas negaliojančiais

1. Jeigu leidimas įsigyti nuosavybėn žemės sklypą buvo išduotas remiantis pateiktomis neteisingomis žiniomis arba nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos ir sąlygų, leidimas ir jo pagrindu sudarytas sandoris gali būti teismine tvarka pripažinti negaliojančiais.

2. Žemės perleidimo sandoriai, pažeidžiantys šio ar kitų įstatymų reikalavimus, teismine tvarka pripažįstami negaliojančiais.

3. Sandoriams, sudarytiems pažeidžiant šio įstatymo sąlygas, tvarką ir apribojimus, taikomas įstatymo nustatytas specialus senaties terminas.

 

16 straipsnis. Šis įstatymas ir tarptautinės sutartys

1. Šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytos kilmės užsienio subjektams teisė įsigyti žemės sklypus Lietuvoje yra preferencija, skirta Lietuvos pasirinktai europinei ir transatlantinei integracijai į valstybių sąjungas ir organizacijas bei Europos sutarties, steigiančios Europos bendrijų bei jų šalių narių ir Lietuvos Respublikos asociaciją, nuostatoms įgyvendinti. Ši preferencija taikoma abipusiškumo pagrindais, kai Lietuvos kilmės subjektams užsienio šalyje suteikiamos ne mažesnės teisės.

2. Negali būti sudaroma ir negalios tarptautinė sutartis, kuri nustatytų teisę įsigyti žemės sklypus nuosavybėn šio įstatymo 4 straipsnio sąlygų neatitinkantiems užsienio subjektams.

3. Jokia Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, sudaryta iki šio įstatymo įsigaliojimo, išskyrus nurodytąją šio straipsnio pirmojoje dalyje, negali būti aiškinama kaip suteikianti pagrindą gauti leidimą įsigyti nuosavybėn žemės sklypą šio įstatymo 3 straipsnio sąlygų neatitinkantiems užsienio subjektams .

 

17 straipsnis. Įstatymo įrašymas į Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašą

Šis konstitucinis įstatymas turi būti įrašytas į Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašą.

 

18 straipsnis. Įstatymo galiojimas

1. Šis įstatymas įsigalioja kitą dieną po Europos sutarties, steigiančios Europos bendrijų bei jų šalių narių ir Lietuvos Respublikos asociaciją, įsigaliojimo.

2. Nuo tos dienos, kurią Lietuvos Respublika taps pilnateise Europos Sąjungos nare, iki šį konstitucinį įstatymą pakeičiančio įstatymo priėmimo galios tik tos šio įstatymo nuostatos, kurios neprieštaraus Lietuvos narystės Europos Sąjungoje sutarčiai.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTA      SALGIRDAS BRAZAUSKAS