Print Friendly

Il provvedimento è disponibile nelle seguenti lingue:

LIETUVOS RESPUBLIKOS

RELIGINIŲ BENDRIJŲ TEISĖS Į IŠLIKUSĮ

NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATKŪRIMO TVARKOS

ĮSTATYMAS

1995 m. kovo 21 d. Nr.I-822

Vilnius

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas reglamentuoja religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kuris pagal buvusios LTSR (TSRS) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip valstybės nusavintas, išskyrus žemę, vidaus vandenis, miškus ir parkus, taip pat ir tą

turtą, kuris pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnį yra išimtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė, atkūrimo tvarką ir sąlygas.

Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektai, kaip išimtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė, gali būti perduoti neterminuotai naudotis nustačius šio objekto paminklosaugos sąlygas ir religinei bendrijai pasirašius

saugojimo įsipareigojimą.

 

2 straipsnis. Religinių bendrijų teisė susigrąžinti

išlikusį nekilnojamąjį turtą Nekilnojamąjį turtą susigrąžinti turi teisę tos religinės bendrijos, kurios veikė Lietuvos Respublikoje iki 1940 m. liepos 21 d. ir kurių turtas buvo valstybės nusavintas.

Tokią pat teisę turi religinės bendrijos, pripažintos atkuriamų religinių bendrijų teisių perėmėjomis. Šis statusas turi būti aprobuotas atitinkamos religinės bendrijos vyriausiosios vadovybės.

Ginčas dėl nustojusios veikti religinės bendrijos veiklos ir teisių perėmimo sprendžiamas teisme.

 

3 straipsnis. Nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas

Religinėms bendrijoms atkuriama nuosavybės teisė į išlikusį Lietuvos teritorijoje nekilnojamąjį turtą, kuris buvo nacionalizuotas ar kitaip valstybės nusavintas iš religinių bendrijų be jų valios.

Nuosavybės teisė atkuriama:

1) grąžinant išlikusį religinių bendrijų nekilnojamąjį turtą natūra;

2) išperkant išlikusį nekilnojamąjį turtą šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka.

 

4 straipsnis. Turto grąžinimas natūra

Išlikęs nekilnojamasis turtas religinei bendrijai jos pageidavimu grąžinamas natūra, išskyrus šį turtą:

1) gyvenamuosius namus ir butus, jei juose gyvena nuomininkai;

2) pastatus ir kitus statinius, pertvarkytus, perstatytus taip, kad jų bendrasis plotas padidėjo daugiau kaip 1/3 ir naujai sukurto ploto negalima atskirti nuo buvusiojo, arba jeigu jų pagrindinės konstrukcijos pakeistos daugiau kaip 50 procentų;

3) pastatus ir statinius, perduotus mokslo, sveikatos priežiūros, kultūros, švietimo ir ryšių įstaigoms;

4) pastatus ar jų dalis, kurie perduoti į privačią nuosavybę pagal perleidimo momentu galiojusius įstatymus.

Turto, grąžinamo religinėms bendrijoms natūra, perdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

 

5 straipsnis. Prašymų dėl išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimo pateikimo tvarka

Religinės bendrijos prašymus dėl teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo ir turto grąžinimo pateikia to turto valdytojui pagal turto buvimo vietą per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

Nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti per vienerius metus nuo prašymo atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą pateikimo dienos.

 

6 straipsnis. Prašymų dėl išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimo turinys

Prašyme dėl išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimo ar kompensacijos už jį išmokėjimo nurodomas religinės bendrijos pavadinimas, buveinės adresas, nekilnojamojo turto objektai, jų buvimo vieta, nuosavybės teisės į šį turtą pagrindas, nuosavybės praradimo priežastis ir laikas, dabartinis turto naudotojas.

Prašyme nurodomas pageidavimas atgauti turtą natūra, ekvivalentine natūra arba gauti už jį kompensaciją. Prie prašymo turi būti pridėti nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai.

Prašymai, paduoti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, turi būti papildomi pagal šio įstatymo nuostatas.

 

7 straipsnis. Nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai

Nuosavybės teisę patvirtinančiais dokumentais gali būti turto nacionalizacijos aktai, išrašai iš hipotekos ir notarų aktų knygų, turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai.

Jeigu nuosavybę patvirtinantys dokumentai neišliko arba jų nerasta Lietuvos valstybiniame archyve, suinteresuota religinė bendrija nuosavybės teisę į turtą patvirtinantį juridinį faktą gali įrodinėti teisme.

 

8 straipsnis. Institucijos, nagrinėjančios religinių bendrijų prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo

Religinių bendrijų prašymus dėl išlikusio nekilnojamojo turto, esančio savivaldybių žinioje, nagrinėja miesto (rajono) valdyba (meras), turto, esančio kitų valstybinių įmonių, įstaigų, organizacijų žinioje, - ministerija, kurios reguliavimo sričiai priklauso šios organizacijos arba turtas.

 

9 straipsnis. Sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimas

Sprendimus dėl išlikusio nekilnojamojo turto, esančio savivaldybių žinioje, priima miesto (rajono) taryba, dėl turto, esančio valstybinių įmonių, įstaigų ir organizacijų žinioje, - ministerija, kurios reguliavimo sričiai priklauso šios įmonės,

įstaigos, organizacijos arba turtas.

Sprendimai dėl nuosavybės teisės atkūrimo priimami per 6 mėnesius nuo nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų pateikimo dienos.

Religinei bendrijai nuosavybės teisė į sugrąžintą turtą atsiranda nuo sprendimo sugrąžinti turtą įregistravimo turto registro įstaigoje.

 

10 straipsnis. Sprendimų dėl nuosavybės teisės atkūrimo apskundimo tvarka

Institucijų, nurodytų šio įstatymo 9 straipsnyje, sprendimai dėl turto grąžinimo natūra ar jo išpirkimo gali būti apskųsti teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Šiose bylose šalys atleidžiamos nuo žyminio mokesčio.

 

11 straipsnis. Garantijos nuomininkams

Pagal šį įstatymą religinėms bendrijoms grąžintų patalpų nuomininkai, sudarę nuomos sutartis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, turi teisę ir toliau nuomoti šias patalpas iki sutartyse nustatyto termino pabaigos, bet ne ilgiau kaip penkerius metus.

 

12 straipsnis. Išlikusio nekilnojamojo turto išpirkimas

Tais atvejais, kai religinė bendrija nepageidauja susigrąžinti turtą natūra arba jis negrąžintinas natūra pagal šio įstatymo 4 straipsnį, valstybė šį turtą išperka tokiais būdais:

1) tokios pat rūšies ar vertės turtą perduoda bendrijos nuosavybėn neatlygintinai;

2) išmoka kompensacijas pinigais;

3) teikia paramą remontuojant (restauruojant) paminklinius ansamblius, kulto pastatus;

4) išnuomoja ne aukciono tvarka žemės sklypą.

Išpirkimo būdą pasirenka religinė bendrija. Turtas išperkamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais atsižvelgiant į realiąją turto vertę išpirkimo metu, atskaičius jo pagerinimo išlaidas. Kompensacija pinigais už

išperkamą nekilnojamąjį turtą pradedama mokėti po penkerių metų nuo sprendimo išmokėti kompensaciją priėmimo dienos.

Pagal šį įstatymą išperkamas ir tas turtas, kuris buvo sunaikintas po 1990 m. vasario 14 dienos.

 

13 straipsnis. Žemės sklypų prie religinėms bendrijoms sugrąžintų pastatų ir statinių nuoma

Žemės sklypai prie religinėms bendrijoms sugrąžintų pastatų ir statinių suformuojami priskiriant pastatų ir statinių grąžinimo metu religinių bendrijų naudojamus sklypus ir jų ribų planus suderinus su miesto (rajono) architektūros ir žemėtvarkos tarnybomis.

Žemės sklypai prie religinėms bendrijoms sugrąžintų pastatų ir statinių išnuomojami ne aukciono tvarka, nustatant jų naudojimo sąlygas, apribojimus ir žemės servitutus įstatymų nustatyta tvarka.

 

14 straipsnis. Biudžeto lėšų panaudojimas

Kompensacijos pinigais religinėms bendrijoms už nekilnojamąjį turtą mokamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų.

 

15 straipsnis. Baigiamosios nuostatos

Išimtiniais atvejais nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą, nurodytą šio įstatymo 4 straipsnyje, gali būti atkuriama grąžinant jį natūra Vyriausybės ir religinės bendrijos susitarimu, kuriam pritaria Lietuvos Respublikos Seimas.

Religinės bendrijos prašymas dėl šio nekilnojamojo turto grąžinimo natūra turi būti pateiktas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

Nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos sprendimai dėl maldos namų bei kitų pastatų grąžinimo arba lėšų kompensavimo religinėms bendruomenėms pagal 1990 m. vasario 14 d. Lietuvos Respublikos įstatymą "Dėl maldos namų bei kitų pastatų grąžinimo religinėms bendruomenėms" nepriimami, o pareiškimai dėl turto grąžinimo arba jo išpirkimo nagrinėjami šio įstatymo nustatyta tvarka.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                   ALGIRDAS BRAZAUSKAS