Print Friendly, PDF & Email

Il provvedimento è disponibile nelle seguenti lingue:

REPUBLIC OF LITHUANIA

LAW ON RELIGIOUS COMMUNITIES AND

ASSOCIATIONS OF THE REPUBLIC OF LITHUANIA

 

Article 1.

 Purpose of the Law

 This Law shall establish the legal relations of religious communities and associations and the State of Lithuania, and shall implement the human right of freedom of religion consolidated by the Constitution of the Republic of Lithuania, other laws and international documents and agreements.

 Article 2.

 Right of Freedom of Religion

 Lithuania does not have a state religion.

Every individual within the Republic of Lithuania shall have the right to choose freely any religion or faith, and to also change his choice individually or with others, to profess it privately or publicly, to perform religious rites, to practice his faith and to provide instruction thereof.

No one may force another person, nor himself be forced to choose or to profess any faith or religion.

The human freedom to profess or propagate religion or faith may not be limited by any other means, than by law alone and only when the security of society, public order, people's health and morality, as well as of other fundamental rights and freedoms of individuals must be guaranteed.

Parents and guardians shall not be restricted in providing for the religious, and moral upbringing of their children and charges, in accordance with their own convictions.

A crime or failure to implement laws may not be excused by the religion or faith practised by an individual.

Believers shall have the right to freely join religious communities and associations, and also to establish religious organisations.

Every individual may on the basis of his religious convictions choose an alternative (labour) service in lieu of the obligatory military service.

Article 3.

Equality among People Regardless of their Religion

All individuals, regardless of the religion they profess, their religious convictions or their relationship with religion, shall be equal before the law. It shall be prohibited to limit their rights and freedoms directly or indirectly, or to apply privileges.

An individual's religion shall not be indicated in documents issued by state institutions and organisations.

Article 4.

Religious Communities, Associations and Centres

A religious community is comprised of a group of individuals seeking to implement the aims of the same religion.

It may be a local subdivision of a corresponding religious association.

Religious associations are unions of church and uniform religious organisations namely, communities striving to implement the aims of the same religion. An association shall be comprised of no fewer than two religious communities who are subject to mutual leadership.

Religious centres are higher governing institutions of religious associations.

Article 5.

Traditional Religious Communities and Associations of Lithuania

The state recognises nine traditional religious communities and associations existing in Lithuania, which comprise a part of the historical, spiritual and social heritage of Lithuania:

Roman Catholic, Greek Catholic, Evangelical Lutheran, Evangelical Reformed, Russian Orthodox, Old Believer, Judaistic, Sunni Muslim

and Karaite.

Article 6.

Recognition of other Religious Associations

 

Other (non traditional) religious associations may be granted state recognition as being a part of Lithuania's historical, spiritual and social heritage, if they are backed by society and their instruction and rites are not contrary to laws and morality. State recognition denotes state backing of the spiritual, cultural and social heritage of religious associations.

The Seimas of the Republic of Lithuania shall grant state recognition. Religious associations may request state recognition following the elapse of a period of no less than 25 years from the date of their initial registration in Lithuania. If request is denied, it may be resubmitted, following the elapse of 10 years, from the day request was denied.

The Seimas shall deliberate the question upon receipt of a conclusion from the Ministry of Justice.

The initial registration alluded to in part two of this Article has taken place, provided that the religious association acted legally (was registered) in Lithuania after February 16, 1918.

Article 7.

Basic Principles of State and Religious Community and Association Relations

Religious communities and associations shall not fulfil state functions, while the state shall not fulfil the functions of religious communities and associations.

Religious communities and associations shall have the right to freely organise in accordance with their hierarchic and institutional structure, and manage their inner life according to its canons and statutes, as well as other norms.

All religious communities and associations possessing legal person rights may obtain state support for culture, education and charity, in accordance with the procedure established by laws.

Article 8.

Freedom to Perform Religious Rites

 Religious rites and cult ceremonies shall be freely performed within cult premises and in their vicinity, in the homes and flats of citizens, funeral homes, cemeteries and crematorium.

Pursuant to request by believers religious rites shall be performed in hospitals, social care facilities and places of detention. The time for performing religious rites and cult ceremonies, and other conditions shall be co-ordinated with authorities of the aforementioned institutions. The authorities of these institutions shall provide opportunities for performance of religious rites.

The authorities of military units, upon request by believers, shall provide opportunities for performance of religious rites in accordance with the procedure established by statutes.

Upon request by students who are believers and their parents, the rites of traditional and other state recognised religious communities and associations, which are not contrary to the secular school concept, may be performed in state education and training institutions; participation shall be based upon free choice.

Religious rites may be performed in other public locations, as well, if those rites are not in violation of public order, people's health, morals or the rights and freedoms of other individuals.

Religious communities and associations having the rights of legal persons may, according to the procedure established by the local government, have their own denominational cemeteries or their own territory within common cemeteries. The procedure for burial in denominational cemeteries or within a cemetery territory, allotted to a religious denomination, shall be established by the corresponding community or association.

A complaint regarding refusal to grant permission for, or interference with the performance of religious rites may be registered with a higher governing institution or the court.

Article 9.

Religious Instruction

Religious instruction may be provided in houses of prayer, state and other educational and training institutions as well as other premises and locations.

Religion of traditional and other state-recognised religious communities and associations may be taught in state education institutions upon request by parents (guardians, care- takers).

The state shall recognise religious instruction by traditional and other state-recognised religious communities and associations in denominational educational institutions (Sunday schools of those denominations or other instruction groups), upon registration of religious education programmes with the Ministry of Education and Science and presentation therewith, of documents attesting to teacher qualification, as well as a request by the spiritual authorities of appropriate religious community or association.

Students who are wards of the state are provided religious instruction according to the religion professed by their family or relatives.

The procedure of religious instruction in state institutions of education and training is regulated by laws on education.

Article 10.

Legalisation of Legal Person Rights of Traditional Religious Communities and Associations

Traditional religious communities and associations, having the rights of a legal person, shall inform the Ministry of Justice thereof.

Newly-established (re-established) traditional religious communities and associations shall acquire the rights of a legal person, pursuant to a report in writing of their establishment (re-establishment), to the Ministry of Justice by their authorities, and the continuity of a specific community or association is stablished by taking into account its canons, statutes and also, other norms.

Modified on 2 July 1997, Nr. VIII-394; (Žin., 1997, Nr. 66-1618)

Legal persons established by taking into account canons, statutes and also, other norms of traditional religious communities, associations and centres shall acquire the rights of a legal person, pursuant to a report in writing of their establishment to the Ministry of Justice by their authorities, that on its account formalize according the order determined by law.

The legal persons have the right to practice the activity intended by the present law for their community, association or centre, also the activity intended in the statute of those legal persons.

Article 11.

Granting of Legal Person Rights to Other Religious Communities and Associations

Other religious communities and associations shall acquire the rights of a legal person upon registration of their statutes or the documents corresponding to them.

Religious communities may be registered, provided they unite no fewer than 15 members namely, adult citizens of the Republic of Lithuania.

Religious associations may be registered, provided they unite no fewer than two religious communities. Registered religious communities which are part of the structure of registered religious associations, and centres shall acquire rights of a legal person, pursuant to their recognition by the authorities of the association and the Ministry of Justic being informed thereof, in writing.

In order to effect registration of the statutes or a corresponding document of a religious community/association, a written applicatio shall be submitted of the religious community/association's initiative meeting protocol and membership list.

The religious community/association statutes or corresponding documents which shall be submitted must indicate:

1)name and main office of religious community/association;

2) principles, activity directions and aims of professed religious instruction;

3) organisational structure and authorities of religious community/association;

4) procedure of management, use and sale of property belonging to religious community/association;

5) procedure for closing of religious community/association and distribution of property remaining following liquidation.

The Ministry of Justice shall register the statutes or a corresponding document of religious communities/ associations no later than within a six-month period from the time of their submittal.

Should the submitted statutes or corresponding documents of the religious community/association fail to include all of the indicated data, the Ministry of Justice shall return the aforementioned document within 15 days of its receipt, to the community/association and indicate what shortcomings should be rectified. The period for registering corrected statutes or corresponding document shall be reckoned anew.

Article 12.

Refusal to Register Statutes or Corresponding Document of Religious Community/Association

Religious community/association statutes or corresponding

1) data indicated in Article 11 of this Law are not included therein;

2) activity of religious community/association violates human rights and freedoms or public order;

3) statutes or corresponding document of religious community/association of the same name, have already been registered.

Upon refusal to register religious community/association statutes or corresponding document, the applicants shall be informed about this in writing, no later than within 5 days following adoption of the decision, and given specific reasons for refusal.

Refusal to register the statutes or corresponding document of religious community/association, may be appealed in court.

Article 13.

Property Rights of Religious Communities,Associations and Centres

Religious communities, associations and centres shall have the right of ownership to houses of prayer, residential houses and other buildings and edifices, production, social and charity objects as well as other types of property, required for the activities of religious communities and associations.

Religious communities/associations and centres shall administer, use and sell their property in accordance with the laws of the Republic of Lithuania.

Article 14.

Education, Charity and Mercy – Related Activities of Religious Communities,Associations and Centres

Religious communities, associations and centres shall have the right to establish and have general education schools as well as other institutions of instruction, education and culture and also, institutions of instruction and training for preparation of clergy and religion instructors, in accordance with the procedure established by laws and other normative acts.

Educational institutions of traditional and other religious communities, associations and centres having the rights of a legal person, and schools of such religious communities, associations and centres, that provide the education prescribed by the state, shall receive financial and other support from state and local government budgets, according to procedure established by laws and other normative acts.

Modified on 11 May 2000, Nr. VIII-1677, (Žin., 2000, Nr. 40-1115)

Educational institutions of traditional religious communities and associations, that provide the standard general education prescribed by the state shall receive financial support from Government or other institution authorised by it pursuant determined order, assigning the same amount of budget assets as to correspondent type (level) of comprehensive or municipal educational institutions. The amount of assets shall be determined according expense intended to a child, schoolchild of correspondent type (level) comprehensive or municipal educational institutions.

All religious communities, associations and centres may ngage in charity, participate in mercy-related activity and establish medical institutions as well as charitable institutions and organisations.

Article 15.

Publishing and Economic Activity of Religious Communities, Associations and Centres

Religious communities, associations and centres shall have the right to engage in publishing, production and economic activity, establishing public information media, charity foundations and other organisations, in accordance with the procedure established by laws.

Article 16.

Taxation of Religious Communities,Associations and Centres and of Their Employees

The income namely, contributions, income resulting from the sale of property acquired through charitable means, of all religious communities, associations and centres (higher governing institutions), shall not be taxable, provided they are intended for construction, repair or restoration of a house of prayer, charity, culture and education.

The income received by the clergy of religious communities, associations and centres, assistants at religious rites and service staff ( except individuals performing construction, repair and restoration work), from the funds indicated in the first part of this Article, shall not be subject to tax of a natural person.

Religious necessities and literature brought across the order into the Republic of Lithuania, through the authorisation of religious communities, associations and centres having the rights of a legal person, shall not be subject to customs tax.

Enterprises (organisations) established by religious communities, associations and centres shall be subject to taxation in accordance with the laws.

Article 17.

Legal Regulation of Work of Individuals mployed by Religious Communities, Associations and Centres

Religious communities, associations and centres shall have the right to employ individuals, with whom work contracts are drawn up in accordance with the procedure established by laws of the Republic of Lithuania.

Members of clergy may be supported from the religious community or association funds, in accordance with the procedure established by such, or may receive their support directly from believers in return for religious services rendered.

Article 18.

Social Security and Social Insurance of Religious Communities, Associations and Centres

Rights to social insurance and other rights and guarantees, established by laws of the Republic of Lithuania, shall apply to individuals, employed according to labour contract, with religious communities, associations or centres, their institutions, enterprises and organisations.

For these purposes, religious communities, associations and centres shall contribute to the State Social Insurance Fund from their income, the same amounts as state enterprises, institutions and organisations.

Members of the clergy and other individuals employed without labour contracts by religious communities, associations and centres, may make their own private contributions to the State Social Insurance Fund according to procedure established by laws.

Article 19.

International Co-operation among Religious Communities and Associations

Religious communities and associations shall have the right to establish and maintain international relations and contacts, participate in international organisations as well as in activities of their governing bodies, exchange information, receive religious necessities, literature and charity from international organisations and private individuals.

Religious communities and associations shall be able to send their members to other states for training, organise clergy and pilgrim journeys abroad and to cooperage in other ways with religious organisations located abroad.

Article 20.

Suspension or Cessation of Activity of Religious Communities, Associations and Centres

 

Should a religious community, association or centre fail to act according to the registered statutes or corresponding documents thereof or should their activity violate the Constitution or this Law, the Ministry of Justice shall inform the religious community, association or centre which is in violation of laws and indicates the term of time during which violations must be rectified. Failure to rectify said violations, shall result in a court appeal by the Ministry of Justice, for suspension of activity of the religious community, association or centre.

Activity of a religious community, association or centre man be suspended for a term not to exceed 6 months. Should violation cited by the court, fail to be rectified during this term, their activity may be ceased per court decision.

Activity of a religious community, association or centre may also be terminated per own decision. Activity of a religious community or association may be terminated per decision of its higher governing institution.

Following the termination of activity of a religious community, association or centre, the remaining property shall be transferred to the successor in interest, specified in its statutes or another corresponding document. If the successor in interest is not specified or does not exist, the property shall be taken over by the state.

Article 21.

Implementation of the Law

This Law shall be implemented in accordance with the Republic of Lithuania Law on the Procedure for the Implementation of the Law on Religious Communities and Associations of the Republic of Lithuania."

I promulgate this Law passed by the Seimas of the Republic of Lithuania.

Algirdas Brazauskas

President of the Republic

Vilnius, October 4, 1995

 

Įstatymas I-1057 1995 10 04 Parliamentary record, 1996, Nr. 4

1995 10 04 Išvertė: Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija 1995 10 04 Teisės aktą priėmė: Lietuvos Respublikos Seimas Susiję dokumentai Originalus Word 2000 dokumentas

Eurovoco terminai: asmens teisės, dvasininkija, nuomonės laisvė, religija, religinė institucija, religinių įsitikinimų laisvė, steigimosi teisė

Trascina file per caricare

LIETUVOS RESPUBLIKOS

RELIGINIŲ BENDRUOMENIŲ IR BENDRIJŲ

ĮSTATYMAS

 1995 m. spalio 4 d. Nr. I-1057

Vilnius

             1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

            Šis įstatymas nustato religinių bendruomenių bei bendrijų ir Lietuvos valstybės teisinius santykius, įgyvendina Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kituose įstatymuose ir tarptautiniuose dokumentuose bei susitarimuose įtvirtintą žmogaus teisę į tikėjimo laisvę.

             2 straipsnis. Teisė į tikėjimo laisvę

            Lietuvoje nėra valstybinės religijos.

            Kiekvienas žmogus Lietuvos Respublikoje turi teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją arba tikėjimą, taip pat pakeisti savo pasirinkimą ir vienas ar su kitais, privačiai ar viešai ją išpažinti, atlikti religines apeigas, praktikuoti tikėjimą ir mokyti jo.

            Niekas negali kito asmens versti nei būti verčiamas pasirinkti ar išpažinti kurią nors religiją arba tikėjimą.

            Žmogaus laisvė išpažinti ir skleisti religiją arba tikėjimą negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai būtina garantuoti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ir dorovę, taip pat kitas asmens pagrindines teises ir laisves.

            Tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus.

            Žmogaus praktikuojama religija ar tikėjimu negali būti pateisinamas nusikaltimas ar įstatymų nevykdymas.

            Tikintieji turi teisę laisvai jungtis į religines bendruomenes, bendrijas bei kurti religines organizacijas.

            Kiekvienas asmuo dėl savo religinių įsitikinimų vietoj privalomos karinės tarnybos gali pasirinkti alternatyvią (darbo) tarnybą.

             3 straipsnis. Žmonių lygybė nepaisant religijos

            Visi asmenys, nepaisant jų išpažįstamos religijos, religinių įsitikinimų ar santykio su religija, įstatymui yra lygūs. Tiesiogiai ar netiesiogiai riboti jų teises ir laisves ar taikyti privilegijas draudžiama.

            Valstybinių įstaigų ir organizacijų išduodamuose dokumentuose asmens tikyba nenurodoma.

             4 straipsnis. Religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai

            Religinė bendruomenė yra asmenų grupė, siekianti įgyvendinti tos pačios religijos tikslus. Ji gali būti atitinkamos religinės bendrijos vietinis padalinys.

            Religinės bendrijos yra bažnyčių ir tolygių religinių organizacijų - bendruomenių, siekiančių įgyvendinti tos pačios religijos tikslus, susivienijimai. Bendriją sudaro ne mažiau kaip dvi religinės bendruomenės, turinčios bendrą vadovybę.

             Religiniai centrai yra aukštesniosios religinių bendrijų valdymo institucijos.

             5 straipsnis. Tradicinės Lietuvos religinės bendruomenės ir bendrijos

            Valstybė pripažįsta devynias Lietuvos istorinio, dvasinio bei socialinio palikimo dalį sudarančias tradicines Lietuvoje egzistuojančias religines bendruomenes ir bendrijas: lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų ir karaimų.

             6 straipsnis. Kitų religinių bendrijų pripažinimas

            Kitos (netradicinės) religinės bendrijos gali būti valstybės pripažintos kaip Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalis, jeigu jos palaikomos visuomenės ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai. Valstybės pripažinimas reiškia, kad valstybė palaiko religinių bendrijų dvasinį, kultūrinį ir socialinį palikimą.

            Valstybės pripažinimą suteikia Lietuvos Respublikos Seimas. Religinės bendrijos gali kreiptis dėl valstybės pripažinimo praėjus ne mažiau kaip 25 metams nuo pirminio jų įregistravimo Lietuvoje. Jeigu prašymas nepatenkinamas, pakartotinai galima dėl to kreiptis praėjus 10 metų nuo prašymo nepatenkinimo dienos.

            Pripažinimo klausimą Seimas sprendžia gavęs Teisingumo ministerijos išvadą.

            Šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytas pirminis įregistravimas yra įvykęs, jei religinė bendrija teisėtai veikė (buvo įregistruota) Lietuvoje po 1918 m. vasario 16 dienos.

             7 straipsnis. Valstybės ir religinių bendruomenių bei bendrijų  santykių pagrindai

            Religinės bendruomenės ir bendrijos nevykdo valstybės funkcijų, o valstybė nevykdo religinių bendruomenių ir bendrijų funkcijų.

            Religinės bendruomenės ir bendrijos turi teisę laisvai organizuotis pagal savo hierarchinę ir institucinę struktūrą, vidaus gyvenimą tvarkyti savarankiškai pagal savo kanonus, statutus bei kitas normas.

            Visos juridinio asmens teises turinčios religinės bendruomenės ir bendrijos gali įstatymų nustatyta tvarka iš valstybės gauti paramą kultūrai, švietimui bei labdarai.

             8 straipsnis. Laisvė atlikti religines apeigas

            Religinės apeigos bei kulto ceremonijos laisvai atliekamos kulto pastatuose ir aplink juos, piliečių namuose ir butuose, šarvojimo patalpose, kapinėse ir krematoriumuose.

            Tikinčiųjų prašymu religinės apeigos atliekamos ligoninėse, socialinio aprūpinimo pensionatuose, laisvės atėmimo vietose. Apeigų bei kulto ceremonijų atlikimo laikas ir kitos sąlygos suderinamos su minėtų įstaigų vadovybe. Šių įstaigų vadovybė sudaro galimybę atlikti religines apeigas.

            Karinių dalinių vadovybė tikinčiųjų prašymu sudaro galimybę atlikti religines apeigas statutų numatyta tvarka.

            Tikinčiųjų mokinių ir jų tėvų prašymu valstybinėse švietimo ir auklėjimo įstaigose gali būti atliekamos tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų apeigos, neprieštaraujančios pasaulietinės mokyklos sampratai; jose dalyvaujama laisvu apsisprendimu.

            Religinės apeigos gali būti atliekamos ir kitose viešose vietose, jeigu šios apeigos nepažeidžia viešosios tvarkos, žmonių sveikatos, dorovės ar kitų asmenų teisių ir laisvių.

            Juridinio asmens teises turinčios religinės bendruomenės ir bendrijos savivaldybės nustatyta tvarka gali turėti savo konfesines kapines arba savo teritoriją bendrose kapinėse. Laidojimo tvarką konfesinėse kapinėse arba konfesijai skirtoje kapinių teritorijoje nustato atitinkama religinė bendruomenė ar bendrija.

            Atsisakymas leisti ar trukdymas atlikti religines apeigas gali būti apskųstas aukštesnei valdymo institucijai ar teismui.

             9 straipsnis. Tikybos mokymas

            Tikyba gali būti dėstoma maldos namuose, valstybinėse ir nevalstybinėse mokymo ir auklėjimo įstaigose, taip pat kitose patalpose bei vietose.

            Valstybinėse švietimo įstaigose tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu gali būti dėstoma tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų tikyba.

            Valstybė pripažįsta tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų tikybos dėstymą konfesinėse mokymo įstaigose (sekmadieninėse tų konfesijų mokyklose ar kitose mokymo grupėse) tikybos dėstymo programas užregistravus Švietimo ir mokslo ministerijoje ir jai pateikus mokytojų kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus bei atitinkamos religinės bendruomenės ar bendrijos dvasinės vyresnybės prašymą.

            Valstybės globojami moksleiviai tikėjimo dalykų mokomi pagal jų šeimoje ar giminėje išpažįstamą religiją.

            Valstybinėse mokymo ir auklėjimo įstaigose tikybos dėstymo tvarką reglamentuoja švietimo įstatymai.

10 straipsnis. Tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų juridinio asmens teisių įforminimas

Tradicinės religinės bendruomenės ir bendrijos, turinčios juridinio asmens teises, praneša apie tai Teisingumo ministerijai.

Naujai susikūrusios (atsikūrusios) tradicinės religinės bendruomenės ir bendrijos įgyja juridinio asmens teises, kai jų vadovybė apie susikūrimą (atsikūrimą) raštu praneša Teisingumo ministerijai ir yra nustatomas konkrečios bendruomenės ar bendrijos tradicijų tęstinumas atsižvelgiant į jos kanonus, statutus bei kitas normas.

Tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų pagal jų kanonus, statutus ar kitas normas įsteigti juridiniai asmenys įgyja juridinio asmens teises, kai jų vadovybė raštu praneša Teisingumo ministerijai, o ši įformina įstatymų nustatyta tvarka.

Šie juridiniai asmenys turi teisę užsiimti šiame įstatyme jų bendruomenei, bendrijai ar centrui numatyta veikla, taip pat veikla, numatyta šių juridinių asmenų įstatuose.

Straipsnio pakeitimai: Nr. VIII-394, 97.07.02, Žin., 1997, Nr.66-1618 (97.07.11)

            11 straipsnis. Juridinio asmens teisių suteikimas kitoms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms

            Kitos religinės bendruomenės ir bendrijos įgyja juridinio asmens teises nuo jų įstatų ar juos atitinkančių dokumentų įregistravimo.

            Religinės bendruomenės gali būti įregistruotos, jei vienija ne mažiau kaip 15 narių - pilnamečių Lietuvos Respublikos piliečių.

            Religinės bendrijos gali būti įregistruotos, jei vienija ne mažiau kaip dvi religines bendruomenes. Įregistruotos religinės bendrijos struktūrai priklausančios religinės bendruomenės ir centrai įgyja juridinio asmens teises, kai juos pripažįsta bendrijų vadovybė ir apie tai raštu praneša Teisingumo ministerijai.

            Norint registruoti religinės bendruomenės, bendrijos įstatus ar juos atitinkantį dokumentą, pateikiamas pareiškimas, religinės bendruomenės ar bendrijos steigiamojo susirinkimo protokolas ir jos narių sąrašas.

            Pateikiamuose registruoti religinės bendruomenės, bendrijos įstatuose ar juos atitinkančiame dokumente turi būti nurodoma:

            1) religinės bendruomenės ar bendrijos pavadinimas ir jos buveinė;

            2) išpažįstamo religinio mokymo pagrindai, veiklos kryptys ir tikslai;

            3) religinės bendruomenės ar bendrijos organizacinė struktūra, vadovybė;

            4) religinei bendruomenei ar bendrijai priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarka;

            5) religinės bendruomenės ar bendrijos likvidavimo ir likusio turto paskirstymo ją likvidavus tvarka.

            Religinių bendruomenių, bendrijų įstatus ar juos atitinkantį dokumentą įregistruoja Teisingumo ministerija ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo jų pateikimo.

            Jei religinės bendruomenės ir bendrijos įstatuose ar juos atitinkančiame dokumente pateikti ne visi šio straipsnio penktojoje dalyje nurodyti duomenys, Teisingumo ministerija per 15 dienų nuo jų gavimo minėtą dokumentą grąžina pateikusiajai bendruomenei ar bendrijai nurodydama, kokie trūkumai turėtų būti ištaisyti. Pataisytų įstatų ar juos atitinkančio dokumento registravimo terminas skaičiuojamas iš naujo.

            12 straipsnis. Atsisakymas registruoti religinės bendruomenės, bendrijos įstatus ar juos atitinkantį dokumentą

            Religinės bendruomenės, bendrijos įstatai ar juos atitinkantis dokumentas neregistruojami, jeigu:

            1) juose nenurodyti šio įstatymo 11 straipsnyje numatyti duomenys;

            2) religinės bendruomenės ar bendrijos veikla pažeidžia žmogaus teises ir laisves arba viešąją tvarką;

            3) jau yra įregistruoti tokio pat pavadinimo religinės bendruomenės, bendrijos įstatai ar juos atitinkantis dokumentas.

            Atsisakius registruoti religinės bendruomenės, bendrijos įstatus ar juos atitinkantį dokumentą, pareiškėjams apie tai pranešama raštu ne vėliau kaip per 5 dienas nuo sprendimo priėmimo, nurodant konkrečius atsisakymo motyvus.

            Atsisakymas įregistruoti religinės bendruomenės, bendrijos įstatus ar juos atitinkantį dokumentą gali būti apskundžiamas teismui.

            13 straipsnis. Religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų turtinės teisės

            Religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams gali nuosavybės teise priklausyti maldos namai, gyvenamieji namai ir kiti pastatai bei statiniai, gamybiniai, socialiniai ir labdaros objektai bei kitoks turtas, reikalingas religinių bendruomenių ir bendrijų veiklai.

            Religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai jiems nuosavybės teise priklausantį turtą valdo, juo naudojasi ir disponuoja pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

14 straipsnio redakcija iki 2001 m. rugsėjo 1 d.:

            14 straipsnis. Religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų švietimo, labdaros ir gailestingumo veikla

            Religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai turi teisę įstatymų ar kitų norminių aktų nustatyta tvarka steigti ir turėti bendrojo lavinimo mokyklas bei kitokias mokymo, švietimo ir kultūros įstaigas, taip pat mokymo-ugdymo įstaigas dvasininkams ir tikybos dėstytojams rengti.

            Įstatymų ar kitų norminių aktų nustatyta tvarka tradicinių ir kitų juridinio asmens teises turinčių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų mokymo įstaigos, tokių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų mokyklos, suteikiančios valstybės nustatytą išsilavinimą, gauna finansinę ir kitokią paramą iš valstybės ir savivaldybių biudžetų.

            Visos religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai gali užsiimti labdara, dalyvauti gailestingumo veikloje, steigti gydymo įstaigas, taip pat labdaros įstaigas ir organizacijas.

14 straipsnio redakcija nuo 2001 m. rugsėjo 1 d.:

            14 straipsnis. Religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų švietimo, labdaros ir gailestingumo veikla

            Religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai turi teisę įstatymų ar kitų norminių aktų nustatyta tvarka steigti ir turėti bendrojo lavinimo mokyklas bei kitokias mokymo, švietimo ir kultūros įstaigas, taip pat mokymo-ugdymo įstaigas dvasininkams ir tikybos dėstytojams rengti.

            Įstatymų ar kitų norminių aktų nustatyta tvarka tradicinių ir kitų juridinio asmens teises turinčių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų mokymo įstaigos, tokių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų mokyklos, suteikiančios valstybės nustatytą išsilavinimą, gauna finansinę ir kitokią paramą iš valstybės ir savivaldybių biudžetų.

Tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų švietimo ir ugdymo įstaigos, suteikiančios valstybinio standarto bendrąjį išsilavinimą, yra finansuojamos ir išlaikomos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, skiriant biudžeto lėšų tiek pat, kiek ir atitinkamo tipo (pakopos) valstybės ar savivaldybių švietimo įstaigoms. Lėšų dydis nustatomas atsižvelgiant į išlaidas, numatytas vienam vaikui, moksleiviui atitinkamo tipo (pakopos) valstybinėse ar savivaldybių švietimo įstaigose.

            Visos religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai gali užsiimti labdara, dalyvauti gailestingumo veikloje, steigti gydymo įstaigas, taip pat labdaros įstaigas ir organizacijas.

Straipsnio pakeitimai: Nr. VIII-1677, 00.05.11, Žin., 2000, Nr.40-1115 (00.05.17)

            15 straipsnis. Religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų ūkinė ir leidybos veikla

            Religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka užsiimti leidybos, gamybine-ūkine veikla, steigti visuomenės informavimo priemones, labdaros fondus ir kitokias organizacijas.

            16 straipsnis. Religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų bei juose dirbančių asmenų apmokestinimas

            Visų religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų (aukštesniųjų valdymo institucijų) pajamos - aukos, pajamos pardavus labdaros būdu gautą turtą - neapmokestinamos, jeigu jos skiriamos maldos namams statyti, jiems remontuoti ar restauruoti, labdarai, kultūrai ir švietimui.

            Religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų dvasininkų, religinių apeigų patarnautojų ir aptarnaujančio personalo (išskyrus asmenis, atliekančius statybos, remonto, restauravimo darbus) pajamos, gaunamos iš šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų lėšų, fizinių asmenų pajamų mokesčiu neapmokestinamos.

            Juridinio asmens teises turinčių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų įgaliojimu per Lietuvos Respublikos sieną įvežami religiniai reikmenys ir literatūra muito mokesčiais neapmokestinami.

            Religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų įsteigtos įmonės (organizacijos) apmokestinamos pagal galiojančius įstatymus.

            17 straipsnis. Religinėse bendruomenėse, bendrijose ir centruose dirbančių asmenų darbo teisinis reguliavimas

            Religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai turi teisę priimti į darbą asmenis, su kuriais sudaroma darbo sutartis Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

            Dvasininkai gali būti išlaikomi iš religinės bendruomenės ar bendrijos lėšų pagal jos nustatytą tvarką arba gauti išlaikymą tiesiogiai iš tikinčiųjų už religinius patarnavimus.

            18 straipsnis. Religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų darbuotojų socialinis aprūpinimas ir socialinis draudimas

            Asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartį religinėse bendruomenėse, bendrijose ar centruose, jų įstaigose, įmonėse ar organizacijose, taikomos teisės į socialinį draudimą ir kitos teisės bei garantijos, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymų.

            Šiems tikslams religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai į Valstybinį socialinio draudimo fondą iš savo pajamų privalomai moka tokias pat įmokas kaip ir valstybės įmonės, įstaigos ir organizacijos.

            Dvasininkai ir kiti asmenys, dirbantys religinėse bendruomenėse, bendrijose ar centruose ne pagal darbo sutartis, gali patys mokėti įmokas į Valstybinį socialinio draudimo fondą įstatymų nustatyta tvarka.

            19 straipsnis. Religinių bendruomenių ir bendrijų tarptautinis bendradarbiavimas

            Religinės bendruomenės ir bendrijos turi teisę savarankiškai užmegzti ir palaikyti tarptautinius ryšius bei kontaktus, dalyvauti tarptautinių organizacijų ir jų organų veikloje, keistis informacija, gauti iš užsienio valstybių, tarptautinių organizacijų ir privačių asmenų religinius reikmenis, literatūrą, labdarą.

            Religinės bendruomenės ir bendrijos gali savo narius siųsti mokytis į kitas valstybes, organizuoti dvasininkų ir maldininkų keliones į užsienį, taip pat kitais būdais bendradarbiauti su užsienio valstybėse esančiomis religinėmis organizacijomis.

             20 straipsnis. Religinės bendruomenės, bendrijos ar centro veiklos sustabdymas arba nutraukimas

            Jei religinė bendruomenė, bendrija ar centras veikia ne pagal įregistruotus įstatus ar juos atitinkančius dokumentus arba jų veikla pažeidžia Konstituciją ar šį įstatymą, Teisingumo ministerija praneša apie tai raštu įstatymus pažeidusiai religinei bendruomenei, bendrijai ar centrui ir nurodo terminą, per kurį pažeidimai turi būti ištaisyti. Jei pažeidimai neištaisomi, Teisingumo ministerija gali kreiptis į teismą dėl religinės bendruomenės, bendrijos ar centro veiklos sustabdymo.

            Teismo sprendimu religinės bendruomenės, bendrijos ar centro veikla gali būti sustabdyta ne daugiau kaip 6 mėnesiams. Jei per šį laikotarpį teismo nurodytas pažeidimas neištaisomas, teismo sprendimu jų veikla gali būti nutraukta.

            Religinės bendruomenės, bendrijos ar centro veikla taip pat gali būti nutraukta jų pačių sprendimu. Religinės bendruomenės ar bendrijos veikla gali būti nutraukta jos aukštesnės valdymo institucijos sprendimu.

            Nutraukus religinės bendruomenės, bendrijos ar centro veiklą, likęs turtas pereina jų įstatuose ar juos atitinkančiame dokumente nurodytam turto perėmėjui. Jeigu turto perėmėjas nenurodytas arba jo nėra, turtas atitenka valstybei.

             21 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas

            Šis įstatymas įgyvendinamas pagal Lietuvos Respublikos įstatymą "Dėl Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo įgyvendinimo tvarkos".

            Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                             ALGIRDAS BRAZAUSKAS

 

Rūšis: Aktuali redakcija ;

Numeris: I-1057

Data: 2000 05 11

Kalba: Lietuvių

Publikavimas:  

Statusas: Aktuali nuo 2000 05 11

2000 05 11 Teisės aktą priėmė - Lietuvos Respublikos Seimas >>

 

Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2000.05.17)

Įstatymas paskelbtas: Žin., 1995, Nr. 89-1985

Neoficialus įstatymo tekstas

 

© G C

Trascina file per caricare